Visuomeninės paskirties ir ūkinei veiklai skirtų objektų statyba urbanizuotose teritorijose kelia naujų reikalavimų projektų plėtotojams, projektavimo bei statybų organizacijoms. Visai neseniai inžinerinių komunikacijų tiesimas atvirojo kasimo būdu buvo įprasta praktika. Perkastos gatvės ir šaligatviai, dėl to priverstinai keičiami arba smarkiai apribojami transporto srautai, pailgėjusios kelionės į darbą ir namo bei triukšmas mažai ką stebindavo, tačiau visada keldavo miestiečiams rūpestį ir nepasitenkinimą. Situacija ėmė keistis inžinerinių komunikacijų tiesimo darbams pradėjus taikyti betranšėjes technologijas. Nors Lietuvoje jos pradėtos naudoti palyginti neseniai, jų efektyvumas yra įrodytas jau ne viename įgyvendintame projekte.
Pranašumų – ne vienas
Pastaraisiais metais, plėtojant ir atnaujinant inžinerinę infrastruktūrą Lietuvos savivaldybėse, svarų vaidmenį atliko betranšėjės technologijos. Be jų sunkiai įsivaizduojamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, dujotiekių, kelių bei ryšių infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas.
Kodėl urbanizuotose teritorijose inžinerinės infrastruktūros projektams įgyvendinti parankiau rinktis betranšėjes technologijas? Lietuvos betranšėjų technologijų asociacijos vadovas Artūras Abromavičius mato ne vieną priežastį.
„Jeigu, tarkime, tapčiau savivaldybės meru ir pradėčiau planuoti svarbius savivaldybės gyventojams projektus, tikrai pamąstyčiau, kokį statybos būdą rinktis tiems projektams įgyvendinti, ypač kalbant apie inžinerinę infrastruktūrą. Pasirūpinčiau, kad kuriant gyventojams geresnę gyvenimo kokybę pasirinkti būdai darytų kuo mažesnę įtaką nusistovėjusiam kasdienio gyvenimo ritmui. Teko stebėti ne vieną pavyzdį, kaip įgyvendinami infrastruktūros plėtros projektai Vakarų Europos valstybėse. Labai mažai kur mačiau miestuose perkastas gatves. Tuo tikslu dėl suprantamų priežasčių kur kas dažniau naudojamos betranšėjės technologijos. Manau, ilgainiui toks požiūris įsigalės ir Lietuvoje “, – sakė A. Abromavičius.
Jau ir šiandienos situacija miestuose skatina rinktis betranšėjes technologijas, nes jos padeda išvengti arba sumažinti:
· transporto srautų sutrikdymą ir dėl to susidarančias automobilių grūstis, avarijų riziką, aplinkos taršą išmetamosiomis dujomis;
· nuolatinį kelių dangos žalojimą ir dėl to trumpėjantį jos tarnavimo laiką;
· gyventojų skundus ir nepasitenkinimą blogesne gyvenimo kokybe;
· didelio grunto kiekio iškasimą, pervežimą, laikymą, naudojant aplinką teršiantį sunkiasvorį transportą;
· paviršinių plotų žalojimą tikrinant ir remontuojant vamzdynus;
· statybos darbų triukšmą, purvą, dulkes, vibraciją ir nelaimingų atsitikimų riziką;
· paviršinių komunikacijų gadinimą;
· medžių, augalų ar jų šaknų žalojimą, naikinimą;
· pastatų ir kultūrinių bei istorinių vertybių žalojimą dėl grunto nusėdimo ir su tuo susijusias atstatymo išlaidas;
· vamzdynų ir kelių žalojimo riziką dėl netinkamo tranšėjos dugno įrengimo ir blogo tranšėjos
užpildymo gruntu;
· darbo priklausymą nuo blogų oro sąlygų;
· įmonių nuostolius dėl užsitęsusių darbų naudojant
įprastines technologijas.
Reikėtų lygiuotis į pažangesnius
Pasaulinė praktika rodo, kad betranšėjės technologijos ypač urbanizuotose teritorijose tapo neatskiriama gyventojų gyvenimo kokybės kūrimo priemone.