Kas atsakys, jei nukritęs sudūlėjusio balkono gabalas sužalos praeivį? Avarinės balkono būklės nepastebėjęs namo administratorius ar balkono savininkas? O jei netrukus nukris stogo karnizas?
Daugiabučių namų modernizavimo ekspertas Ramūnas Gatautis tokias pamokas laiko puikia galimybe paskatinti gyventojus atnaujinti būstą. Aplinkos ministerijos valdininkams jis neretai primena, kad Lietuva laimėtų pasirinkusi slovakišką teisės modelį, kuris numato, kad tokios nelaimės atveju už žalą solidariai atsakyti turi prieš daugiabučio modernizaciją balsavę namo bendrijos nariai – jei diskusijų dėl jos jau būta, ir jos buvo nevaisingos. Susitikimuose dėl daugiabučių namų modernizacijos R. Gatautis kartais pasakoja vieną pamokomą Bratislavoje nutikusią istoriją.
Kaimo dydžio, apie 3000 gyventojų turinčio, daugiabučio namo bendruomenė vis pritrūkdavo balsų priimti teigiamą sprendimą dėl modernizacijos. Bet situaciją aukštyn kojomis apvertė vieną dieną nukritęs ir po apačia stovėjusį automobilį sutrynęs namo balkonas. Automobilis pasirodė esąs vokiečio, ir Vokietijos draudimo kompanija pateikė gyventojams 15 tūkst. eurų ieškinį.
„Pagal slovakų teisę tokiu atveju už žalą atsakyti turi tie, kurie balsavo „prieš“. Beje, tas butų savininkų asmeninės atsakomybės principas ten galioja visai bendrosios nuosavybės priežiūrai, ne vien balkonams. Taigi pagal likusio naujausio susirinkimo protokolą mokėjimai buvo padalyti tiems, kurie balsavo prieš modernizaciją, – pasakojo R. Gatautis. – Kitą kartą surengus susirinkimą dėl namo atnaujinimo, rankų pakilo miškas – visi juk suprato, kad tie balkonai kris ir toliau. Ir viskas. Kas trukdo mums taip tvarkytis? Kai kalbu apie tai Aplinkos ministerijoje, man sako, kad tai prieštarauja žmogaus teisėms.“
Vis dėlto R. Gatautis įsitikinęs – valstybė turi padėti ir modernizacijos procesui, ir palaikantiems šią iniciatyvą sukurdama taisykles, kurios skatintų gyventojus ir dalyvauti diskusijose, ir ieškoti išeičių.
Lietuviškoje daugiabučių namų valdymo realybėje minėtąjį principą R. Gatautis siūlo taikyti atsižvelgiant į dar vieną niuansą – kad pagal lietuvišką tvarką, nustačius, jog kažkuri pastato dalis yra nesutvarkyta, už tai turi atsakyti pastato administratorius. Tačiau sprendimus dėl remontų jis turi derinti su butų savininkais, o šie gali jiems tiesiog nepritarti. Tada situacija pakimba ore.
„Esu girdėjęs ne vieną liūdną istoriją, kai, pavyzdžiui, daugiabučio namo senamiestyje administratorius negali atidėti stogo tvarkymo, nes krentančios čerpės grasina sužaloti žmones. Jis parengia projektą ir teikia butų savininkams pritarti, tačiau šie arba neina į susirinkimus, arba nesurenka pakankamo parašų kiekio „už“. Ir administratorius gauna baudą dėl nesutvarkyto stogo“, – sistemos ydas įvardijo R. Gatautis.
Jis darkart pabrėžė – jei valdytojas savo darbą atliko, o žalą padariusį sprendimą padarė (arba nepadarė) butų savininkai, jie ir turėtų mokėti tą baudą. Būtent tie, kurie asmeniškai balsavo už blogą sprendimą.
R. Gatautis įsitikinęs – daugybę problemų išspręstų kelios papildomos eilutės Civiliniame kodekse. „4.83 straipsnyje, kuriame rašoma, kad daugiabučio namo bendrasavininkiai solidariai atsako už savo bendrosios nuosavybės valdymą, remontą ir kita, trūksta vieno sakinio apie tai, kaip kiekvienas bendrasavininkis asmeniškai atsako už sprendimų priėmimą ar nepriėmimą“, – aiškino pastatų modernizavimo ekspertas.
Galbūt gresianti asmeninė atsakomybė būtų padėjusi išvengti 2013-ųjų birželį Vilniuje įvykusio dramatiško incidento, kai nukritus visai sukiužusiam Panerių gatvė 15-tojo namo balkonui žuvo beveik 90 metų amžiaus moteris.
Tada pasipiktinę miestiečiai svarstė, kad dabar tai jau administruojančios įmonės atsakingą žmogų tikrai pasodins… Tačiau, priminė R. Gatautis, paaiškėjo, kad namo administratorius buvo padaręs, kas jam priklausė – parengė griūvančių balkonų tvarkymo projektą. Bet namo gyventojai pasipriešino jo įgyvendinimui. Žuvusioji, pasakojo savivaldybės atstovai, irgi buvo ne kartą pareiškusi nepritarimą balkonų tvarkymui, ir netgi kartu su kai kuriais kaimynais buvo pasirašiusi atitinkamą savivaldybei adresuotą raštą.
Vienas šio namo gyventojų Marius Skudžinskas SA.lt pasakojo, kad po to įvykio avarinė balkonų būklė buvo likviduota, tuo pačiu sutvarkyta ir rūsio perdanga bei dar keli pavojingai susidėvėję pastato elementai. Gyventojams teko apmokėti nemažas sąskaitas. Paties M. Skudžinsko 54 kvad. metrų ploto butui susidarė daugiau nei 5000 eurų suma.
Likvidavus pastato avarinę būklę atsirado galimybė imtis ir bendros renovacijos. Ir gyventojai yra tam pasiryžę. Bet šie planai įstrigo, paaiškėjus, jog namo pusrūsyje yra keli „pasiklydę“ – savininkų neturintys – butai, ir todėl bankas negali duoti renovacijai reikalingos paskolos. Tad dabar gyventojai laukia, kol miesto savivaldybė ir Registrų centras šią problemą išspręs. Laukia jau nuo rudens.
