• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Augant gyventojų pajamoms, kyla ir NT kainos

2017 birželio 30 d.
SA archyvo nuotr.
SA archyvo nuotr.

Nuosavą būstą įsigyti finansiškai pajėgus tik kas trečias dirbantis Lietuvos gyventojas, tačiau gerai apmokamų darbo vietų kūrimas bei dėl to augantis daugiau nei vidutinį atlyginimą uždirbančių gyventojų skaičius sukelia grandininę reakciją – didėja nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius bei būsto kainos.

NT vystymo bendrovės „Citus“ atliktoje Lietuvos gyventojų perkamosios galios analizėje teigiama, kad šiemet antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas (bruto) Lietuvoje siekė 817,60 eurų – 9,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2016 metų ketvirtį. Tačiau NT vidutinis kainų augimas per šį laikotarpį buvo lėtesnis – 5-6 proc. per metus.

Pasak „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovo Arnoldo Antanavičiaus, atlyginimams augant sparčiau nei NT kainoms, būstas tampa vis labiau įperkamesnis. Tačiau įpirkti būstą realiai gali tik apie 30 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų, kurie gauna didesnį nei vidutinį atlyginimą. NT rinką kaitina teigiamas tokių asmenų pokytis. „Sodros“ duomenimis, 2016 metais didesnį nei vidutinį atlyginimą uždirbančių gyventojų Lietuvoje padaugėjo apie 52,5 tūkst., o vien per pirmus keturis šių metų mėnesius – 21,2 tūkst.

„Galinčių įpirkti būstą gyventojų dalis auga sparčiai – ypač trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir aplinkiniuose rajonuose. Būtent ši gyventojų dalis yra pagrindinis NT rinkos variklis. Vis dėlto neramina, kad šalyje pajamų nelygybė yra ypač didelė ir beveik du trečdaliai gyventojų negalėtų pretenduoti iš banko gauti būsto paskolą bei įsigyti nuosavo būsto“, – teigė A. Antanavičius.

Sostinėje – gerai apmokamų darbo vietų bumas

Vilniuje didesnį nei vidutinį atlyginimą gauna apie 40 proc. visų dirbančių miestiečių, o vien pernai dėl sparčiai kuriamų gerai apmokamų darbo vietų tokių gyventojų skaičius išaugo apie 12,5 tūkst. Skaičiuojama, kad vidutinį atlyginimą Vilniuje uždirbantis asmuo, neturintis vaikų ir kitų įsipareigojimų kreditoriams, gali pasiskolinti apie 47,3 tūkst. eurų ir įpirkti senos statybos 1 kambario butą miesto centre arba naujos statybos 1 kambario butą miegamuosiuose mikrorajonuose.

„Nepaisant to, kad daugumai vilniečių atrodo, jog NT kainos yra neracionaliai didelės, jos vis tiek nuosekliai didėja, o rinka išlieka aktyvi, nes sparčiai daugėja daugiau nei vidutinį atlyginimą uždirbančių žmonių, kurie turi realią perkamąją galią, nes gali tiek sukaupti santaupų, tiek ir gauti būsto paskolą. Tikėtina, kad šios tendencijos darbo rinkoje tęsis ir būsto paklausa NT rinkoje išliks stipri“ , – pažymėjo A. Antanavičius.

SA archyvo nuotr.

Kaune ir Klaipėdoje NT kainos didės nuosaikiai

Kauno NT rinka taip pat atsigauna dėl augančio didesnį nei vidutinį atlyginimą uždirbančių gyventojų skaičiaus. Antrame pagal dydį Lietuvos mieste apie 37 proc. gyventojų uždirba daugiau nei vidutinį atlyginimą, o per 2016 metus tokių gyventojų padaugėjo apie 6,5 tūkst. Vidutines pajamas laikinojoje sostinėje uždirbantis, vaikų ir finansinių įsipareigojimų neturintis asmuo gali pasiskolinti apie 42 tūkst eurų. Už šią sumą Kaune galima įsigyti senos statybos 1 kambario butą miesto centre arba naujos statybos 1-1,5 kambario butą miegamuosiuose mikrorajonuose. Anot A. Antanavičiaus, Kaune NT rinkos aktyvumas augs, o kartu ir nuosekliai, 4-5 proc. per metus, turėtų didėti NT kainos.

Uostamiestyje taip pat stebimas daugiau nei vidutinį Klaipėdos atlyginimą uždirbančių gyventojų skaičiaus augimas. Dėl šios priežasties būsto paklausa uostamiestyje turėtų išlikti stipri, o metinis būsto kainų prieaugis turėtų siekti apie keletą procentų.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad