Ledai pajudėjo: sukurtos naujos gairės, kaip ir kuo artimiausius kelerius metus gyvens Lietuvos architektūra. Į solidų veikalą sugulusios vizijos kol kas įvardijamos „Architektūros politikos 2014–2020 m.“ metmenimis, tačiau neabejojama, kad ši medžiaga taps būsimojo teisės akto stuburu. Tiesa, ar tai liks tik idealistinių siekių deklaracija, ar įvairių institucijų atstovams surėmus pečius idėjų grūdai sukris į našią dirvą, nedrįsta prognozuoti net patys „Architektūros politikos“ metmenų rengėjai.
Siekiamybė – veikiantis dokumentas
Aplinkos ministerijos (AM) Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas pripažino: maža pasakyti, kad „Architektūros politika“ turėtų įvardyti, kaip artimiausiu metu bus plėtojama Lietuvos architektūra, išgryninti prioritetus ir iššūkius – kartu svarbu, kad šis dokumentas veiktų, o ne dūlėtų stalčiuje.
Ministerijos atstovo teigimu, nuo 2005-ųjų, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašas, architektūros problematika gerokai pakito. „Galiausiai turime pasikeitusią teisinę bazę ir teritorijų planavimo, ir statybos srityje, vis aktualesni tampa energinio efektyvumo, klimato kaitos dalykai, į kuriuos privalome atsižvelgti“, – įvardijo pašnekovas.
AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus M. Narmonto manymu, kalbant apie „Architektūros politikoje“ atsispindėsiančią problematiką, Lietuva nėra išskirtinė kitų Europos šalių kontekste.
„Pavyzdžiui, architektų skaičiaus augimas ir jų emigracija arba imigracija priklausomai nuo šalies. Architektai susiduria su darbo trūkumu, ypač tai buvo akivaizdu krizės metu. Kita itin opi problema – ne paslaptis, kad Lietuvoje Viešųjų pirkimų įstatymas nėra palankus architektūrai, nes dažnai perkame architektūrinę idėją kartu su statybos projekto rengimu. Filosofiškai pasakius, būtų galima kaltinti kapitalizmą, kai norime pastatyti pigiau, greičiau, o architektūros kokybė pasitraukia jau net ne į antrą, o į trečią planą. Tačiau apie tai diskutuoja visa Europa, Lietuva nėra išimtis. Europos Komisijoje bandoma inicijuoti viešųjų pirkimų reglamentavimo pakeitimus, kad ne tik architektūrai, bet ir menui apskritai būtų taikomos išskirtinės sąlygos. Nes, matyt, už mažiausią kainą nusipirkti meną, meno kūrinį yra nerealu“, – kalbėjo ministerijos atstovas.
Rėmėsi geraisiais pavyzdžiais
„Architektūros politikos 2014–2020 m.“ metmenis rengusi Lietuvos architektų sąjungos (LAS) darbo grupė (Gintautas Blažiūnas, Rūta Leitanaitė, Kęstutis Pempė, Edgaras Neniškis, Juozas Vaškevičius, Irena Kliobavičiūtė, ekspertai prof. Gintaras Čaikauskas ir Vaidotas Kuliešius) neapsiribojo vien savo daržo reikalais. Metmenų rengėjų akys krypo į Olandijos, Kroatijos, Airijos, Suomijos bei kitų šalių patirtį rengiant tokio pobūdžio dokumentus. Bandyta išsiaiškinti, kurie mechanizmai veiksmingi, o kurie – ne, apsidrausti nuo klaidų.
„Architektūros politikos“ tikslas nėra palengvinti architektams gyvenimą. Jos siekis – darni, subalansuota, kokybiška gyvenimo aplinka, kuri būtų prieinama visiems Lietuvos gyventojams. „Architektūros politika“ turi tapti teisiniu pagrindu kurti tokią aplinką, – kalbėjo architektūros kuratorė, LAS kūrybos direktorė R. Leitanaitė. – Dokumente stengėmės aprėpti kuo platesnę problematiką, tačiau bet kokiu atveju turi būti įvardyti prioritetai. Mūsų nuomone, šiuo metu svarbiausios 5 kryptys: architektūros kūrybos naujovės ir eksportas, kultūros paveldas, švietimas (ne tik profesionalų, bet ir visuomenės), darni aplinka bei valdymas ir reguliavimas.“
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Europoje pastaruoju metu itin daug diskutuojama apie architektūros ir architekto vaidmenį bei poziciją. „Architekto vaidmuo keičiasi ir dėl pakitusios profesinės specifikos. Architektas nebėra tik statinio projektuotojas, jis turi turėti labai plačių – ir sociologinių, ir ekonominių, ir ekologinių ar energetinių – žinių. Į šias tendencijas turi reaguoti ir „Architektūros politika“. Be to, mūsų tikslas architektą, architektūrą sugrąžinti į stiprias pozicijas“, – įvardijo R. Leitanaitė.
Teks vytis ES traukinį
Anot pašnekovės, „Architektūros politika“ suteikė galimybę suaktualinti ir Lietuvoje ganėtinai naują, tačiau Europos Sąjungoje (ES) ir apskritai pasaulyje pastaruoju metu itin svarbią tvarumo temą. „ES priimta arba dabar diskutuojama apie naujų įstatymų ir direktyvų priėmimą, tai paveiks Lietuvos teisės aktus, o sykiu ir mūsų architektūros bei statybos sritis, tad ir „Architektūros politikos“ metmenyse apie tai kalbama“, – pridūrė R. Leitanaitė.
Jos teigimu, darnios aplinkos kūrimas – gausybę sričių apimanti ir labai plataus požiūrio reikalaujanti sfera.
