Lapkričio mėnesį skaitytojų geriausiu išrinktas „Archbook“ projektas – daugiabutis Žaliakalnyje. Sekdami aplinkos padiktuotas „taisykles“, NEW FOLDER architektai išgavo švarią, aiškią idėją, kartu ir pastato formą, o moderniai interpretuotos idėjos vientisumą padiktavo kontekstas. Už architektų kuriamos koncepcijos glūdi tvarus ir pagarbus požiūris į supančią aplinką, teikiamą naudą užsakovui, gyventojams ir miestui bei komandinis darbas ir interesų lauko plėtimas už studijos ribų.

„Negražus“ tolygu „netvarus“?

Ieškoti architektūros kokybės ir meninės raiškos bet kokiomis sąlygomis – tai kasdieninė architekto pareiga. Esama architektūrinė aplinka ne visuomet gali pasirodyti dėkinga ar „lengvai įkandama“, iš kitos pusės – tai būtina sąlyga pilnavertiškai kūrybai ir kokybei išgauti. NEW FOLDER architektai bet kurį „dizainą“ neatsieja nuo dažnai girdimos, o kartais nepelnytai smerkiamos sąvokos „tvarumas“, kuris, kaip integrali projekto dalis, lydi jį nuo pat pradžios, t. y. net nuo pirmųjų eskizų braižo. Bet kurios paskirties statinys atlieka konkrečią vieną, ar kelias funkcijas, tai yra elementari pradžia – nuo suderintų inžinerinių sprendimų iki architektūrinės kompozicijos elementų. 

„Kiekvienas kuriamas daiktas turi įkūnyti prasmę, kaip ir architektūra – pagrindinę priežastį dėl ko ji kuriama. Priežastis arba motyvas turi būti subalansuotas ir teikti plačią naudą. Nemaža dalis priežastingumo atsiranda iš supančios aplinkos. Medžiagos, spalvos, atsiveriantys vertingi vaizdai, atsiribojimas nuo garso ar vizualinės taršos, privatumo ir viešumo pusiausvyra – tai sąlyčio su kontekstu taškai“, – sako architektas Andrius Gabrys. 

Kitas atspirties taškas – klausimas „o kas būtų netvarus dizainas?“. Dažniausiai pasitaikančius atsakymus aprėptų nefunkcionalumas, ergonomikos nebuvimas, tušti, apleisti, neproporcingai didelių eksploatacijos kaštų ir nuolatinių renovacijų reikalaujantys pastatai. Ne paskutinėje vietoje lieka estetika, kuri, nors ir subjektyvi, visgi atliepia tam tikrą šiuolaikinę pasaulėžiūrą ar nusistovėjusius istorinius kanonus. Netvariai kuriama estetika ilgainiui tampa vizualine tarša.

Daugiabučio Žaliakalnyje kontekstas

Žaliakalnio aplinka, kur įsitaisė NEW FOLDER projektuotas daugiabutis, yra kontroversiška: nuo kultūros paveldo požiūriu vertingo art deco stiliaus ir modernizmo iki padrikai, daug kartų ir be struktūros perstatytų, rekonstruotų namų ir pagalbinių statinių. Architektų kūrybą provokavo šie žavūs kontrastai, gausios žalumos, neintensyvaus ir mažaaukščio užstatymo privalumai. 

„Kuriant pastatą reikėjo prisitaikyti prie aplinkos – įsilieti į jos sluoksnius ir moderniai interpretuoti aplinką“, – sako A. Gabrys.

_{Gintaro Česonio nuotr.}

Projektuojant naują pastatą visada egzistuoja daugybė apribojimų, reglamentų, kuriuose privalo „tilpti“ projekto koncepcija. Turint šiuos rėmus reikalinga idėja – laisva linija, moderni interpretacija. Architektas teigia, kad tai „vientisa, konceptuali ir savaime išraiškinga idėja, kartu atliepianti daugelį kitų aspektų: aplinkos mastelį, architektūrinį charakterį, prisitaikanti ne prie pavienės perspektyvos, tačiau prie viso tapybiško konteksto ir deranti erdvėje. Kuo daugiau aspektų apima pagrindinė idėja – tuo ji turtingesnė, turiningesnė.“

_{Gintaro Česonio nuotr.}

Daugiabučio idėjos vientisumą išreiškia:

• švarus, modernus tūris, grakščios linijos – nuoroda į art deco stiliaus tarpukario pastatus;
• įvairiaspalvis kontekstas – kalba per pastato tūrinę kompoziciją ir detales, nuo pagrindinio, šviesaus pastato tūrio atsiskiria įgilintas pirmas aukštas ir tamsios apdailos antstatas su didelėmis užapvalintų kampų stiklo vitrinomis;
• netaisyklingai išdėstyti langai ir balkonai, kurie atliepia tapybišką Žaliakalnio charakterį;
• tamsūs parapetai, balkonų detalės, langų rėmai, kontrastuoja su vertikalia, balta plytų grafika;
• žaliasis stogas su terasa – moderni kaimyninių žalių, jaukių kiemų su poilsio erdvėmis interpretacija, pakelta į stogo erdvę, iš kur atsiveria Kauno panoramos bei ikoniškas vaizdas į Prisikėlimo bažnyčią;
• kruopščiai detalizuota pastato funkcija ir išplanavimas – pastato planas atkartoja gatvės posūkio liniją bei prisitaiko prie sklypo ribų kontūro;
• interjero plastika, perėjusi iš eksterjero – lenktos sienų linijos kuria minkštą, švelnią vidaus erdvę ir jaukų charakterį.

_{Gintaro Česonio nuotr.}

NEW FOLDER siekis tobulėti ir dalijimasis žiniomis

NEW FOLDER studijos architektams svarbus kiekvienas vykdomas projektas: „kiekvieną projektą reikia išnešioti, išgyventi, proceso metu mes nuolat mokomės, giliname žinias, tobuliname tai, ką mokame ir ieškome naujovių, taip plečiame savo interesų lauką“, – teigia architektai.

Efektyviausias būdas perimti žinias ir įgauti patirties – dirbti komandiškai ir įsilieti į praktikos kupiną projektavimo procesą. Studijoje šiuo metu dirba 4 architektai. Ilgametė patirtis ir bendradarbiavimas, diskusijos, kritika ir sprendimų paieškos, neleidžia stovėti vietoje. O kartu praleistas laikas leidžia geriau suprasti vienas kitą, kartais net pagalvoti apie papildančius sprendimus.

NEW FOLDER architektai aktyviai dalyvauja visuomeninėse iniciatyvose, „Mažojo architekto“ renginiuose, kurių metu savo studijoje priima moksleivius ir organizuoja kūrybines dirbtuves. „Matome, kaip vaikai neriboja savęs, tiesiog ima ir kuria be „rėmų“, be reglamentų ir užsidegę. Tuomet viskas apsiverčia aukštyn kojomis – vaikai tampa architektais, mes – vaikais. Tokia patirtis praturtina mus pačius, padeda išeiti iš kasdienybės, darbo rutinos, plėsti savo požiūrį“, – sako A. Gabrys. Nors ugdymo programose nėra architektūros meno ir mokslo pradmenų, nepasakojama, kuo yra svarbi mus supanti aplinka, visgi, kūrėjai tikisi, kad tokia patirtis paliks vaikams įspūdį ir ateityje svarstys apie architekto kelią.

Šiemet NEW FOLDER laukia dar daugiau įdomių iššūkių: jie planuoja plėsti interesų lauką, ieškos sinergijos ir partnerysčių versle bei kūryboje, o prioritetą skirs kokybiniam studijos augimui.

_{Gintaro Česonio nuotr.}