Daugiabučio namo aplinka yra labai kontraversiška – nuo kultūros paveldo požiūriu vertingų Art Deco stiliaus ir modernistinių pastatų iki padrikai, daug kartų ir be tvarkos perstatytų, rekonstruotų namų ir pagalbinių pastatų. Aplinka žavi šiais savo kontrastais, žalumos gausa, neintensyviu mažaaukščiu užstatymu.

Architektūrinė pastato idėja, kaip ir įvairi architektūrinė, urbanistinė aplinka, mezgasi iš keleto tarpusavyje susijusių sluoksnių:

• fasaduose netaisyklingai išdėstyti langai ir balkonai primena įvairialypę ir įvairiaspalvę aplinką
• pastato planas atkartoja gatvės posūkio liniją bei prisitaiko prie sklypo ribų kontūrų: lenktos, plastiškos ir takios linijos interpretuoja Kauno istorinės tarpukario architektūros charakterį
• projektuojamo pastato tūrio aiškumas ir švarumas – šio laikmečio architektūros ženklas.

Virš trečio aukšto įrengtas apželdintas stogas su terasa tai tarsi kiemo išplėtimas, tik kitame aukšte, interpretacija į aplinkiniams sklypams būdingus žalius jaukius kiemus.

Nuo žalio stogo atsiveria Žaliakalnio panoramos ir vaizdas į Kauno tarpukario modernizmo simbolį Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Dėl netaisyklingos plano formos ir plastiškų tūrio linijų iš skirtingų apžvalgos taškų atsiveria skirtingi pastato vaizdai ir perspektyvos, pastatas atrodo kintantis ir gyvas, savaime kitoks negu kontekstas, bet derantis jame.