Aktyviai tęsiant numatytus jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybos darbus planuojamoje dujotiekio trasoje lygiagrečiai pradėti vykdyti archeologiniai tyrinėjimai. Lietuvos archeologų bendruomenei tai – vienas didžiausių pastarojo meto projektų.
Dujotiekio trasoje darbus vykdo jungtinės archeologų pajėgos iš Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus universiteto, įmonių „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ ir „Kultūros vertybių paieška“. Joms vadovaujantis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas prof. Albinas Kuncevičius sako, kad statant dujotiekį, bus išsaugotas archeologinis paveldas: istoriniai radiniai bus moksliškai ištirti, užfiksuoti moksliniuose šaltiniuose, o informacija perduota ateities kartoms.
„Tai bus pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai atliekant didelio masto statybos projektą, prieš atkasant poros metrų gylio tranšėją dujotiekiui, bus nustumiamas viršutinis derlingos žemės sluoksnis. Tai reiškia, kad per trasą eisime žingsnis į žingsnį su dujotiekio rangovais ir stebėsime, kokie nauji archeologiniai paminklai atsiveria. Pirmą kartą turėsime tokį archeologinį pjūvį, kuris leis mums surinkti daugiau informacijos apie istorinių laikų gyvenimą, žmonių buitį, augaliją. Tokia praktika taikoma Vakarų Europos valstybėse“, – sakė prof. A. Kuncevičius.
Pasak laikinojo „Amber Grid“ vadovo Nemuno Bikniaus, suderinus veiksmus, dujotiekio statyba ir archeologiniai tyrinėjimai sukurs papildomą vertę – bus ne tik nutiesta dujų jungtis su Vakarų Europa, bet ir įvairiais archeologinių tyrimų metodais ištyrinėta nemaža Lietuvos teritorijos dalis.
„Didžiuojamės, kad GIPL projektas nuties ne tik naują energijos tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos, bet ir leis prisidėti prie Lietuvos istorinio palikimo ištyrimo. Dujų jungties statybų metu išsamūs archeologiniai tyrinėjimai vyks beveik 9 tūkstančių kvadratinių metrų plote, o archeologiniai žvalgymai bus atlikti visos dujotiekio trasos plote, apimančiame arti 200 hektarų žemės. Visi kartu prisidedame prie šalies istorijos paveldo pažinimo“, – sako N. Biknius.
Archeologų komandos jau atliko archeologinius žvalgymus – patikrino būsimo dujotiekio trasos reljefą, perėjo plotą su metalo ieškikliu, dronais nufotografavo pasirinktas vietoves. Pasak A. Kuncevičiaus, dabar ruošiamasi antrajam darbų etapui.
Beveik per pusę Lietuvos išdėstytoje GIPL trasoje svarbios yra kelios vietovės. „Būsimo dujotiekio kelyje nuo Širvintų iki Lazdijų išskiriame tris archeologiniu požiūriu itin vertingas vietas – Kernavės apylinkes, Kruonio kraštą ir Alytaus raj., Punios vietovę. Čia jau aptinkame akmens amžiaus mezolito laikotarpio, 1-4 mūsų eros amžių gyvenviečių radinių. GIPL trasa buvo parinkta taip, kad būtų išvengta žinomų archeologinių objektų, todėl surastus iki šiol nežinomus archeologijos paminklus, bus stengiamasi ištirti nestabdant dujotiekio statybos darbų“, – sakė prof. A Kuncevičius.
2020 m. planuojama nutiesti du trečdalius arba 100 km GIPL dujotiekio Lietuvoje. Per tris mėnesius nuo statybos pradžios, į Lietuvą iš Lenkijos atvežta 62 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 40 km vamzdžių, dujotiekio tiesimui paruošta 20 km miško. Dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje – 165 km. Šiuo metu dujotiekio trasoje taip pat atliekami ištyrimo nuo sprogmenų darbai, vasarą planuojami itin sudėtingi kryptinio horizontalaus gręžimo darbai tiesiant dujotiekį po didžiausiomis Lietuvos upėmis – Nerimi ir Nemunu.
2021 m. pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.