Pagal dabartines Bendrojo plano ir BP koncepcijos gaires, Vilniaus centras iki 2030 m. turėtų tapti kompaktiškesnis. Miesto pakraščiuose turėtų susiformuoti keli lokalūs centrai, suteikiantys gyventojams kokybiškas paslaugas. Tačiau keli pertekliniai reikalavimai gali stabdyti Naujamiesčio atnaujinimą, o neaiškumas dėl priemiesčių plėtros – kokybiško gyvenimo mieste plėtrą.

Lokalūs centrai dabartiniame Bendrojo plano (BP) plane, numatyti keli: Vakarų – prie Pilaitės pr. ir Vakarinio aplinkkelio, Šiaurės Vakarų – prie Ukmergės g. ir Vakarinio aplinkkelio, Rytų – Naujojoje Vilnioje, taip pat Žirmūnuose bei Grigiškėse. Tokie centrai skirti sukurti kokybiškas paslaugas atokiau nuo miesto centro. Čia leidžiama intensyvesnė statyba, didesni prekybiniai plotai, daugiau mišrios paskirties plėtros.

Dalyje minėtų lokalių centrų jau dabar gausu komercijos ir biurų, dėl to daugiau dėmesio galėtų būti skiriama Naujajai Vilniai ir Grigiškėms, kuriose vietą nesunkiai rastų kokybiški traukos centrai.

Kompaktiškesnis miesto centras

Vienas iš bendrojo plano tikslų – formuoti kompaktišką Vilniaus miesto centrą. Taip siekiama skatinti efektyviau išnaudoti miesto erdves, ypač – konvertuoti apleistas arba tuštėjančias gamyklines teritorijas. Tačiau tekstiniuose reglamentuose atsiranda dvejonių keliantis punktas, kuris gali apsunkinti šiuo metu pagreitį įgavusį gamyklinių pastatų prikėlimą šiuolaikiškam gyvenimui.

Visame Naujamiestyje naujai statomi ar rekonstruojami pastatai, kurių bendrasis plotas daugiau nei 5 000 kv. m, privalomai turės būti sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo pagal darnios plėtros kriterijus sistemą. Tai suprantama naujos statybos projektuose, tačiau sunkiai pritaikoma atnaujinant ir rekonstruojant pastatus.

Kyla klausimas, kaip tai bus įgyvendinama realybėje ir ar tai neapsunkins vystymo proceso tiek, kad vystytojai ar pastatų savininkai nuspręs nedaryti nieko ir Vilniaus centre ir toliau stūksos apšiurę ir sunkiai pritaikomi buvusių gamyklų kvartalai. Realybė ta, jog kai kuriuose pastatuose tokius reikalavimus galima pasiekti tik su neracionaliomis išlaidomis.

Neabejotina, aukštų kokybės standartų taikymas statiniams yra sveikintinas, tačiau tai neturėtų stabdyti vystymo ir apsunkinti atnaujinti miestą. Ypač turint minty šalies demografines tendencijas ir ateinančius technologinius pokyčius, tokius kaip dalijimosi ekonomika ar savaeigiai automobiliai, kuomet miesto koncentracija šiandien yra tiesiausias ir vienintelis kelias norint užtikrinti kokybiškas paslaugas miestiečiams.

Automobiliai vejami iš miesto centro

Didesnis dėmesys bus skiriamas privataus transporto populiarumo mažinimui: didinamas viešojo transporto pasiekiamumas ir patrauklumas, tiesiami dviračių takai, vystoma elektromobilių dalijimosi sistema. Visos šios priemonės turėtų skatinant patraukti privačius automobilius iš miesto centro.

Vilnius eina keliu, kurį renkasi daugelis išsivysčiusių Europos didmiesčių kaip Oslas, Miunchenas ar Barselona, po truputį išprašantys privatų transportą iš miesto centro, atveriantys didžiulius asfalto klodus viešosioms erdvėms, terasoms, patogiems pėsčiųjų takams ir alėjoms.

Privačių automobilių išprašymas planuojamas atlikti statant suplanuotas daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikštelės šalia miesto Senamiesčio ir labiausiai apkrautuose rajonuose.

Ši priemonė, galimai atlaisvinanti viešąsias erdves, yra sveikintina. Norint dar geresnio rezultato siūlomos „automobilių kiekio mažinimo“ procedūros turėtų būti taikomos ir naujiems gyvenamiesiems projektams, leidžiant nereikalingas automobilių stovėjimo vietas naujuose projektuose pakeisti dviračių takais arba automobilių dalijimosi aikštelėmis. Dabar galiojanti kompensacijos už neįrengtas stovėjimo vietas automobiliams sistema neskatina mažinti automobilių stovėjimo vietų prie naujų namų skaičiaus.

Daugiau plėtros miesto pakraščiuose

Žvelgiant į dabartinę Vilniaus plėtrą matyti, kad mieste dominuoja du būstų vystymo tipai – daugiabučių statomi pavieniai arba kvartalais, arba fragmentiška mažo intensyvumo gyvenamoji statyba su privačiais namais ar nedideliais kotedžais. Akivaizdi tendencija mieste – sodų bendrijų virsmas gyvenamaisiais kvartalais. Nors pastaraisiais metais gyventojų grįžimas į miestą tik auga, dėl išsidarkiusio miesto plano gyvenimas periferinėse miesto zonose, ne iki galo išvystytose teritorijose išliks patrauklus mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, kurie negali įpirkti būsto mieste centre.

Siekiant mažinti miesto drieką būtų verta pagalvoti apie užstatymo intensyvumo didinimą teritorijose greta miesto centro arba greta gero susisiekimo ašių, kur galėtų įsikurti gerai suplanuoti, miesto infrastruktūra aprūpinti kotedžų, sublokuotų aukšto intensyvumo ir mažo aukštingumo namų rajonai už prieinamą kainą. Tai būtų alternatyva naujakuriams norintiems balanso tarp privatumo, gero susisiekimo ir būvimo bendruomenės dalimi. Tačiau tuo pačiu, galėtų būti pradėtas ribojamas „statybai laukuose“.

Jeigu mieste ir toliau dominuos tik du būstų tipai, žmonės, nenorintys gyventi sovietiniuose daugiabučiuose ir neįperkantys naujo būsto, ir toliau rinksis miesto periferinėje zonoje ar Vilniaus rajonuose esančius sklypus su prasta socialine ir inžinerine infrastruktūra bei ribotomis perspektyvomis sąlygoms gerėti.

Sovietinių daugiabučių rajonų atnaujinimas

Pagal naująjį BP, planuojama kompleksinė sovietinių daugiabučių renovacija. Kartu numatomas ir naujas užstatymas, siekiant kurti būsto įvairovę, skatinant pirmuosiuose aukštuose įrengti komercines erdves. Tarp prioritetinių zonų: Naujininkai, Naujoji Vilnia, Žirmūnų šiaurinė dalis; antruoju prioritetu žymimos Šnipiškės, Vilkpėdė, Naujamiestis.

Monofunckiškumo atsisakymas padėtų miegamiesiems rajonams įpūsti daugiau gyvybės, dėl to miesto idėjos, numatytos BP ir vykdoma Kaimynijų programa, sveikintinos. Planuojant daugiabučių atnaujinimą daugiau laisvės galima skirti efektyviam erdvės išnaudojimui kuriant viešąsias erdves, automobilių aikšteles ir kitas bendruomenei reikalingas funkcijas.

Nauji kvartalai

Vystant naują plėtrą periferinėje zonoje, pirmenybę BP numatyta skirti Pilaitės šiaurinei daliai, teritorijai prie Minsko plento ir teritorijoms prie Ukmergės g. šalia Vakarinio aplinkkelio.

Neprioritetinės plėtros teritorijų numatyta gana daug, todėl tikriausiai būtų reikalingas papildomas gyventojų švietimas ir lūkesčių valdymas, kad įsigijus būstą neprioritetinėse miesto vietose, gali tekti ilgokai palaukti visų miesto privalumų: socialinės ir inžinerinės infrastruktūros ar tinkamo susisiekimo.

LNTPA inf.