Prisimenant 2011 metus, centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse šilumos gamybai sunaudojamų dujų kiekis buvo lygus 688,8 tūkst. tonų naftos ekvivalento, o biokuro – 194 tūkst. tonų naftos ekvivalento. Šiais metais šie skaičiai atitinkamai siekė 516 tūkst. tonų ir 357 tūkst. tonų. Prognozuojama, kad kitais metais šilumos gamybai sunaudojamų dujų kiekis bus 404 tūkst. tonų naftos ekvivalento, o biokuro – jau 462 tūkst. tonų.
Lietuva turi labai didelį biomasės potencialą: sunaudojame dukart mažiau, negu galėtume pagaminti. Dalį biokuro galima parduoti užsienio rinkose. Atsiradusi biokuro gamybos rinka sukuria tūkstančius darbo vietų, o mums nereikia importuoti brangaus kuro. Šilumos tiekimo įmonės pajuto naudą šilumą gaminti naudodamos biokurą, todėl kitais metais bus baigta įgyvendinti daug projektų. Tokiu būdu nemaža dalis įmonių, kurios dar degina gamtines dujas, galutinai pereis prie biokuro. Pagal Austrijos ir Skandinavijos šalių pavyzdį prie centralizuotų šilumos tinklų galėtų jungtis ir miestų pakraščiuose esančios individualiųjų namų gyvenvietės, nes šilumos kaina kūrenant biokurą tikrai yra nedidelė. Nauda akivaizdi – švarūs ir neužteršti miestai.“
STRAIPSNIS SKELBTAS ŽURNALO „STATYBA IR ARCHITEKTŪRA“ 2014 M. GRUODŽIO NUMERYJE.
