2015-aisiais šilumos tiekimo įmonių laukia daug iššūkių

2015 sausio 20 d.

2014 metai Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vertinimu.

Apžvelgiant šiuos metus, įvykių, susijusių su centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių veikla, iš tiesų buvo gausu, kelta daug aktualių klausimų. Tai ir Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos atnaujinimo, ir Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2020 metais programos, ir šilumos vartotojų permokos už gamtines dujas grąžinimo, biokuro biržos, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įtakos dujų kainai klausimai ir dar daug kitų, sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas STASIŪNAS.

„Gaila, kad požiūris į centralizuotai gaminamos šilumos tiekėjus suformuotas labiau negatyvus ir mažai keičiasi. Apmaudu, kad tokią nuomonę dažnai akivaizdžiai reiškia ir valdžia, priimdama teisės aktus ar kitokius sprendimus.

Vienas tokių pavyzdžių – noras neva reformuoti Vilniaus ir Kauno šilumos ūkį. Vyriausybė savo nutarimu nusprendė šilumos gamybos šaltinius Vilniuje ir Kaune perduoti įmonei „Lietuvos energija“. Ši įpareigota įrengti biokogeneracines jėgaines ir komunalinių atliekų deginimo jėgaines. Mūsų supratimu, toks žingsnis nereikalingas, nes ir sostinės, ir laikinosios sostinės šilumos tiekimo įmonės kartu su savivaldybėmis bei kompetentingais specialistais jau yra parengusios projektus, kaip šilumos gamybai naudoti biokurą ir atpiginti šilumos kainą vartotojams.

„Vilniaus energija“ yra parengusi projektą, kuriame numatyta termofikacinę elektrinę Nr. 3 pritaikyti biokurui išnaudojant esamą infrastruktūrą. Šis projektas kainuotų apie 720 mln. litų. Tačiau Vyriausybės nutarime numatyta pastatyti naują kogeneracinę biokuro jėgainę, kurios vertė būtų bemaž 1,2 mlrd. litų. Siekiant ekonominio naudingumo, „Vilniaus energijos“ siūlomas projektas šilumos energijos gamybos kainą sumažintų apie 54 proc., o vartotojams kaina kristų iki 18,4 cento už kilovatvalandę.

„Lietuvos energijos“ rodikliai atitinkamai būtų apie 30 proc. mažesnė šilumos gamybos kaina, o vartotojams tektų mokėti po 20,1 cento už kilovatvalandę. Taigi skirtumai akivaizdūs. Mes Vyriausybės siūlomą projektą vertiname kaip norą didžiųjų miestų šilumos ūkius perimti iš vieno valdytojo ir perduoti kitam. Blogiausia, kad šiems tikslams pasiekti norima nereikalingai išleisti kelis šimtus milijonų litų.

Vilniuje jau 2011 metais turėjo būti pastatyta ir paleista komunalinių atliekų deginimo jėgainė, o 2012 metais – elektrinės blokas, deginantis biokurą ir mažinantis šilumos kainą. Viešai aiškinama, kad „Lietuvos energijos“ projektas pasirinktas dėl to, kad sostinės savivaldybė su „Vilniaus energija“ neįgyvendino minėtų projektų. Bet jų paprasčiausiai neleista įgyvendinti, o kartu – ir šilumos kainą sumažinti apie 20 proc. Netikslinga atsisakyti privačių investicijų, juo labiau kad valstybės pinigais įgyvendinami projektai kainuotų vos ne per pusę brangiau. Geriau tuos pinigus panaudoti vartojimo dalies problemoms spręsti – šilumos punktams tvarkyti ar panašiai.

Kitas svarbus klausimas, kuris paveiks šilumos tiekimo įmonių veiklą – tai biokuro biržos plėtra. Numatyta, kad nuo 2016 metų visą biokurą įmonės privalės pirkti tik per biržą. Šiuo metu biokuro gamybos ir pardavimo rinka daugiausia buvo plėtojama dvišalių sutarčių pagrindu.

    Komentarai