Tag Archives | „Pelkių paviljonas“

Prestižinėje Venecijos architektūros bienalėje, Lietuvos paviljone šiemet veikia unikalus projektas – eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“, kur ne tik atvežta 15 tonų tikros lietuviškos pelkės, bet ir vyksta diskusijos tarp daugiau nei 100 pasaulio architektų, menininkų, mokslininkų. Jau pirmadienį Kaune įvyks pokalbis ir paskaita, kurioje apie šį projektą pasakos jo autoriai, Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Ši paskaita yra „Kaunas 2022“… Skaityti daugiau
Nuo paskutinių gegužės mėnesio dienų Venecijoje karaliauja architektūra. Iki lapkričio pabaigos čia vyksta Venecijos architektūros bienalė. Kelis mėnesius truksiančiame renginyje daugiau nei 70 garsių pasaulio architektų grupių ir 63 šalys nacionaliniuose paviljonuose demonstruoja savo požiūrį ir kviečia lankytojus į diskusiją apie svarbiausius architektūrinius iššūkius, naujoves, tendencijas pagal bienalės kuratorių architekčių iš Airijos Yvonne Farrell ir Shelley McNamara užduotą temą „Laisva erdvė“ (angl. „Freespace“). Lietuvos paviljono… Skaityti daugiau
Venecijoje, mieste, pastatytame ant pelkės, jau trečią mėnesį vyksta prestižinė 16-oji Venecijos architektūros bienalė, kurioje veiklą tęsia ir Lietuva – ką tik duris užvėrė antroji iš trijų mūsų šalies eksperimentinės laboratorijos „Pelkių mokyklos“ (angl. The Swamp School) dalių – Ateitybės sala (angl. Futurity Island), subūrusi diskusijai filosofus, architektus, botanikus, politikos tyrėjus ir menininkus iš viso pasaulio. Paviljoną kuruoja menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, Masačusetso technologijos… Skaityti daugiau
bimforum.lt (912x150)
Lietuva 16-toje Venecijos architektūros bienalėje, dedikuotoje temai „Laisva erdvė“ (ang. „Freespace“), pristato Pelkių paviljoną, kurio kuratoriai yra Nomeda ir Gediminas Urbonai. Anot paviljono kūrėjų, egzistencinių karo grėsmių ir klimato pokyčių akivaizdoje paviljonas nagrinės žmonių sugyvenimo su kitomis gyvybės formomis būtinybę. Pasak projekto komisaro Pippo Ciorra’o pelkė yra tiksli metafora, apibūdinanti architektūros ir žmonių gyvenamosios erdvės šiuolaikinę situaciją. Nei architektūra, nei erdvė nebeturi konkrečių ribų ir… Skaityti daugiau
Kodėl žmonėms reikia ieškoti dialogo su kitomis gyvybės formomis, pavyzdžiui, grybais? Kaip pelkė susieja klimato kaitą, architektūrą ir žmonijos ateitį? Ko gali išmokyti klampi ir nestabili pelkės būsena? Tai diskusijas tarp skirtingų disciplinų keliantys klausimai, su kuriais į 16-ąją Venecijos architektūros bienalę šiemet išvyksta Lietuva. Svarbiausiame architektūros pasaulio renginyje ji pirmą kartą prisistatys individualiame paviljone – prieš dvejus metus pasauliui buvo parodytas pirmas bendras Baltijos… Skaityti daugiau
Šiandien, sausio 25-ąją, „Žinių radijo“ laidoje svečiuosis Lietuvos nacionalinio paviljono Venecijos architektūros bienalėje komisaras, architektūros kritikas, dėstytojas, MAXXI – 21-ojo amžiaus meno muziejaus Romoje architektūros programos vadovas Pippo Ciorra. Šią vasarą Lietuva antra kartą dalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Prieš dvejus metus pasaulinio masto renginyje pristatytas bendras Baltijos šalių paviljonas, o šįkart Lietuvą pristatys menininkų Gedimino ir Nomedos Urbonų kuruojamas „Pelkių paviljonas“. Su P. Ciorra „Žinių… Skaityti daugiau
16-oje Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovaus viešosios įmonės „Architektūros fondo“ projektas „Pelkių paviljonas“. Projekto organizatoriai kviečia architektus ir dizainerius dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir drauge sukurti ambicingiausio 2018 metų paviljono architektūrinę išraišką. Projekto sumanymas grįstas faktu, jog pagrindinės bienalės erdvės – Giardini sodo pakraštyje – išliko vienintelė vieta Venecijoje, kurioje potencialiai įmanomos naujos statybos. Tai – trikampio formos vandens lopinėlis, tyvuliuojantis greta bienalės teritorijos, tačiau nuo… Skaityti daugiau
Kuo pokalbis įkvepiantis? Paskaita „Vaizduotės materija ir forma“ pratęs „Pelkių paviljono“ – Lietuvos reprezentacijos 16-tojoje Venecijos architektūros bienalėje – pristatymo ciklą. Ar pelkės gali pasiūlyti naujų vaizduotės formų? Vaizduotė niekada neturi materijos, bet visuomet įgauna formą. Iš esmės – tai plastiška grynosios formos galia, formos, kuri visada pasitinka materiją ir jai suteikia pavidalą. Ji veikia kaip pirmapradis mentalinės architektūros potencialas, užtikrinantis sceną tam, ką senamadiškai… Skaityti daugiau
Ieškomi norintieji prisijungti prie „Pelkių paviljono“ ekspedicijų komandos. Pagrindiniai reikalavimai tarptautinio „Pelkių paviljono“ projekto komandos nariui – būti jautriam, mąstančiam ir smalsiam, domėtis architektūra, biologija, dizainu, mokslu ir menu. „Pelkių paviljonas“ – „Architektūros fondo“ projektas, atstovaujantis Lietuvai 16 Venecijos architektūros bienalėje. Projektui suburta architektų, filosofų, meninkų ir kuratorių komanda tyrinėja architektūros, žmogaus ir pelkės santykį globaliame ekosistemos kontekste, siekiant atrasti naujų materialių ir nematerialių architektūrinių… Skaityti daugiau
Kitąmet vyksiančiame svarbiausiame architektūros renginyje pasaulyje, Venecijos architektūros bienalėje, debiutuos ir Lietuva. Prieš dvejus metus mūsų šalis kartu su Latvija ir Estija prisistatė „Baltijos paviljone“. Šį kartą iškeltas naujas ambicingas tikslas – statyti savą paviljoną. Toks veiksmas kai kuriems gali pasirodyti įžūlus, nes pretenduojama į vienintelį laisvą sklypą Venecijoje, kuriame dar įmanoma naujo nacionalinio paviljono statyba. Projektas pavadinimu „Pelkių paviljonas“ atsisako tradicinio reprezentacijos modelio, kai… Skaityti daugiau
2018-ųjų Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovaus viešosios įstaigos „Architektūros fondas“ projektas „Pelkių paviljonas“, pranešė Lietuvos kultūros taryba. Pagrindinės bienalės erdvės Giardini sodo pakraštyje išliko vienintelė vieta Venecijoje, kurioje vis dar potencialiai įmanomos naujos statybos. Tai – trikampio formos vandens lopinėlis, tyvuliuojantis greta bienalės teritorijos, nors nuo jos atskirtas tvora. Projekto autoriams tokia neužvaldyta teritorija vandenyje suteikia galimybę persvarstyti alternatyvius bienalės augimo modelius bei kritiškai įvertinti… Skaityti daugiau