Tag Archives | KTU mokslininkai

Nors šiandien džiūgaujame jau artėjančiu pavasariu, sinoptikų statistika byloja, kad plikledžio išdaigų dar galima sulaukti ir praėjus kalendorinei žiemai. Tuomet Lietuva susiduria su įprastomis problemomis: slidžiais keliais, avarijomis, traumomis ir pasipiktinimu apie kelininkų darbą. Slidūs paviršiai dažniausiai barstomi druska, bet pasigirsta argumentų, jog ši gadina dangą, tiltų konstrukcijas, automobilių kėbulo dalis ar avalynę, užteršia gruntinius vandenis. Kelininkai ginasi, esą visame pasaulyje pagrindinė naudojama priemonė yra… Skaityti daugiau
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė rado būdą, kaip pagaminti didesnio stiprumo gipso rišamąją medžiagą, naudojant vien tik pramoninių atliekų produktus. Didesnio stiprumo gipsinei rišamajai medžiagai pagaminti naudojamas fosfogipsas – trąšų gamybos metu susidarančios atliekos, ceolitas – naftos perdirbimo pramonės atliekos ir tam tikras aktyvatorius. KTU laboratorijoje sukurtas gipsas yra dukart stipresnis nei įprastas gipsas, pagamintas iš fosfogipso. 1 tonos fosforo rūgšties produktų gamybos metu… Skaityti daugiau
Mokslininkai nuolat ieško galimybių, kaip saulės energiją išnaudoti kuo pigiau ir efektyviau. Neseniai grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų, kartu su Vilniaus universiteto (VU) ir Šveicarijos Federalinio technologijų instituto Lozanoje fizikais, nustatė priežastį, kodėl laikui bėgant mažėja perovskitinių saulės elementų efektyvumas, ir pasiūlė veiksmingus problemos sprendimo būdus. Perovskitiniai saulės elementai sulaukia nemažai susidomėjimo dėl pigių medžiagų ir sąlyginai paprasto gamybos proceso, tačiau šie naujos kartos… Skaityti daugiau
Statybų pramonėje naudojamos vis tobulesnės medžiagos, kurios leidžia įgyvendinti kaskart sudėtingesnius architektūrinius sprendimus. Betonas – seniai naudojama statybinė medžiaga. Tačiau ką galėtume pasakyti apie ypač stiprų betoną – vieną iš naujų statybinių medžiagų? Atsakymą žino Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, sukūrę net 8 kartus stipresnį betoną nei įprastas. Technologijos ir galimybės Lietuvos statybų rinkoje dirbantiems specialistams stiprusis betonas dar nėra labai žinomas. Tačiau vartus į… Skaityti daugiau
Norint pagaminti 1 toną tradicinio, pasaulyje populiariausio betono rišamosios medžiagos – portlandcemenčio – į aplinką išsiskiria iki 1 tonos anglies dioksido (CO²). Skaičiuojama, kad bendrai pasaulyje cemento pramonė yra atsakinga už 7 proc. viso per metus išmetamo anglies dioksido kiekio. Atsižvelgdami į tai, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ėmė ieškoti būdų, kaip tradicinį portlandcementį pakeisti kitomis rišamosiomis medžiagomis, ir taip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pasak KTU… Skaityti daugiau
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė unikalų aukščiausios kokybės, ypatingai stipraus betono receptą. Pagamintas iš vietinių ir perdirbtų žaliavų, jis pasižymi panašiomis mechaninėmis ir ilgalaikiškumo savybėmis, kaip ir alternatyvūs konkurentų produktai, tačiau jo savikaina yra beveik du kartus mažesnė. Dėl didelio lenkimo stiprio (atsparumo lenkimui), gniuždymo stiprio (atsparumo gniuždymui), tankesnės mikrostruktūros ir ilgalaikiškumo (ilgesnis eksploatacijos laikas) ypatingai stiprus betonas gali būti pritaikomas įvairiais būdais. Dėl… Skaityti daugiau
Ieškote būsto. Nuvykote jo apžiūrėti, susipažinote su savininkais, tačiau nesate tikri, ar bus saugu tamsiu paros metu pareiti namo nuo autobuso stotelės. Ką darote? Tikriausiai apklausiate gyventojus, tyrinėjate aplinką ir, vadovaudamiesi patirtimi, priimate sprendimą. Kokia tikimybė, kad jis bus teisingas? Kita situacija. Mieste nusprendžiama statyti paminklą, įvyksta konkursas. Išsirenkamas paminklas. Ar jis bus lankomas? Jei taip, kokių žmonių? Kokiais tikslais? Kaip išrinkti tinkamiausią jam vietą?… Skaityti daugiau
Įtraukiant visuomenę į sprendimų priėmimą, tariantis dėl ekologinio kompensavimo priemonių, galima sumažinti priešpriešą tarp verslo ir gyventojų, mano Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Jų teigimu, ekologinio kompensavimo principai padeda rasti balansą tarp ekonomikos ir ekologijos. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Viešosios politikos ir administravimo instituto (SHMMF VPAI) tyrėjai tikina, kad šiuo metu darniai miestų plėtrai skiriamas nepakankamas dėmesys. Remiantis ekologinio kompensavimo koncepcija, kuri… Skaityti daugiau
Kasmet Lietuvos rinką pasiekia bent po keliolika nesaugių elektrinių prietaisų, galinčių kelti pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, dažniausiai tokie prietaisai atkeliauja ne iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, o iš Kinijos. Reputacija bei vartotojų saugumu besirūpinantiems importuotojams į pagalbą skuba Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, siūlantys prekiautojams ir gamintojams elektromagnetinio suderinamumo laboratorijos paslaugas. „Įsivaizduokite, jums nusirengiant megztinį sugenda… Skaityti daugiau
Bendradarbiaudama su Šveicarijos fizikais Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda susintetino medžiagą, skirtą naujos kartos saulės baterijų elementams. Atradimu susidomėjo Japonijos kompanija „Tokyo Chemical Industry“, kuri įsigijo patento licenciją. Pasak KTU chemijos tyrėjų grupės vadovo Vytauto Getaučio, šie organiniai puslaidininkiai yra pigesni, bet savybėmis nenusileidžia žinomoms alternatyvoms. Jų kūrimo procesas prasidėjo 2014 metų spalį, kai drauge su partneriais KTU mokslininkai ėmėsi Europos sąjungos 7-ojo bendrosios… Skaityti daugiau
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė sukūrė analogų rinkoje neturintį kombinuotą įrankį, kuris galėtų pakeisti paprastus įrankius ir palengvinti gamybos procesus. Šis kombinuotas skylių formavimo-sriegimo įrankis skylės formavimo metu metalą ne paverčia drožlėmis, bet panaudoja jį papildomam paviršiui suformuoti. Taikant šią technologiją nereikia papildomai pastorinti detalės privirinant ar įpresuojant tam tikslui skirtas specialias veržles. Įrankis gali būti sėkmingai taikomas metalo apdirbimo, baldų pramonėje, automobilių detalių… Skaityti daugiau
Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). „Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai daugiausia naudojami ir maisto pakuočių gamybai. Pakuotes būtina perdirbti, tačiau tai ne visada racionalu, nes bene pusę maisto pakuočių atliekų masės sudaro maisto likučiai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU)… Skaityti daugiau