Gyventojai per mažai domisi miesto plėtros planais

Gyventojai per mažai domisi miesto plėtros planais

ekologinio kompensavimo principai
Geteborgas, Švedija.
KTU nuotr.

Įtraukiant visuomenę į sprendimų priėmimą, tariantis dėl ekologinio kompensavimo priemonių, galima sumažinti priešpriešą tarp verslo ir gyventojų, mano Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Jų teigimu, ekologinio kompensavimo principai padeda rasti balansą tarp ekonomikos ir ekologijos.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Viešosios politikos ir administravimo instituto (SHMMF VPAI) tyrėjai tikina, kad šiuo metu darniai miestų plėtrai skiriamas nepakankamas dėmesys.

Remiantis ekologinio kompensavimo koncepcija, kuri apima žalos aplinkai vengimą, minimizavimą, pažeistos bioįvairovės atkūrimą ir atstatymą, galima subalansuoti verslo plėtrą su miestų gyventojų teise į švarią aplinką.

KTU tyrėjai tarptautiniame seminare pristatė Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto „Ekologinio kompensavimo suvokimas ir praktikos: miestų infrastruktūros projektai Lietuvoje ir Švedijoje“ (EnCom)“ rezultatus.

Aiste Balžekienė ir Audronė Telešienė. KTU nuotr.
Aiste Balžekienė ir Audronė Telešienė. KTU nuotr.

Projekto vadovė ir KTU docentė Aistė Balžekienė pristatė ekologinio kompensavimo miestuose idėjas. Vystant miestų infrastruktūrų projektus, kyla klausimas, kaip suderinti ekonominius interesus su bioįvairovės ir jos atliekamų funkcijų išsaugojimu.

Šiai dilemai spręsti kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse yra taikomi ekologinio kompensavimo principai, kurių pagrindinė idėja yra pažeistų gamtinių resursų atkūrimas resursais, o ne pinigine išraiška.

Geteborgo miesto savivaldybės projektų vadovė Linnea Lundberg pateikė Švedijos miesto ekologinio kompensavimo praktikos pavyzdžius.

Akcentuota, kad Geteborgas – vienas sparčiausiai augančių Švedijos miestų, ne tik remiasi nacionaliniais Švedijos įstatymais, bet kartu turi ir regionines miesto plėtros taisykles, kurios paremtos ekologinio kompensavimo idėjomis.

Geteborgo savivaldybė yra patvirtinusi atitinkamas gaires, taikomas derybose su investuotojais dėl miestuose statomų objektų. Dažnai žalos gamtai atlyginimo priemonės yra savanoriškos, jos nėra vystytojams teisiškai privalomos, tačiau jų pritaikymas atspindi bendrą vystytojų ir savivaldybių siekį išsaugoti balansą tarp gamtinės aplinkos mieste ir urbanistinės plėtros.

KTU VPAI mokslininkė Audronė Telešienė pristatė Lietuvos miestų infrastruktūros projektų ir kompensavimo geruosius pavyzdžius.

Paminėtas naujojo Vilniaus aplinkkelio įrengimo atvejis, kai siekiant sumažinti ir kompensuoti poveikį gamtai, aplinkkelio statybos buvo atitrauktos nuo gyvenamųjų namų, pastatyti paviršinio vandens valymo įrenginiai, statyti pylimai, triukšmo slopinimo sienos, žalios (augalų) buferinės zonos bei vykdytas Buivydiškių tvenkinių ir kanalų valymas.

Lomma, Švedija. KTU nuotr.
Lomma, Švedija. KTU nuotr.

Įdiegus ekologinio kompensavimo tvarką, nustačius, ką, kaip ir kada reikia kompensuoti, bei kas turėtų priimti sprendimus, galima sukurti vertę savivaldybėms – didinti aplinkos kokybę, ekosistemų gyvybingumą, bioįvairovės išsaugojimą, skatinti bendruomeniškumą, labiau įtraukiant gyventojus į planavimo procesus.

Projekte taip pat dalyvaujantis KTU profesorius Algis Junevičius pažymi, kad ekologinio kompensavimo principų įdiegimas savivaldybėse leistų geriau pasirengti naujų ES reguliavimo dokumentų aplinkos apsaugos srityje taikymui, o savivaldybės taptų patrauklesnės planuojant ir vykdant ES finansuojamus projektus.

Projekto vadovė A. Balžekienė tikina, kad šiomis dienomis visuomenė nėra pakankamai informuota ir įtraukiama į miestų plėtros planavimą. Lietuvos gyventojai apie būsimo miesto plėtros projekto įgyvendinimą ir galimą žalos kompensavimą gamtai dažnai sužino jau post factum. Su bendruomenėmis nėra diskutuojama apie tokios žalos atlyginimo priemones.

Pasak projekto narių, sprendimai dėl miesto gerovės, ateities ir plėtros turėtų būti priimami bendruomeniškai, remiantis gyventojų bei atitinkamų savivaldybių pasiūlymais. Tikima, kad bendradarbiaujant su miestų gyventojais būtų kuriama bendra pridėtinė vertė tiek gyventojams, tiek pačiam miestui, tiek verslui ar investuotojams.

Pristačius tam tikrą projektą, dažnai sulaukiama neigiamos reakcijos iš gyventojų, kurie nenori, kad teritorijas keistų statiniai ar kiti miestų infrastruktūros projektai. Todėl manoma, kad diskusija su miestų gyventojais padidintų kuriamų miesto plėtros projektų priimtinumą bendruomenėse.

Projektą „Ekologinio kompensavimo suvokimas ir praktikos: miestų infrastruktūros projektai Lietuvoje ir Švedijoje“ (EnCom) finasavo Lietuvos Mokslo Taryba (sutarties Nr. MIP-011/2015). Projektą vykdo KTU VPAI, vadovė doc.dr. Aistė Balžekienė, vykdytojai: doc. dr. Audronė Telešienė, vyresn. m. d. Jesper Persson, prof. dr. Algis Junevičius ir dr. Jurgita Jurkevičienė.

Temos: Ekologinio kompensavimo principai, KTU mokslininkai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai