Rudens sezono žurnalo tema: renovacija nuo interjero iki miesto

„Tvariausias pastatas tas, kuris jau yra pastatytas“, – XXI a. tvarumo procesus statybose lydinti architekto Carlo Elefanto frazė. Sekdami šią mintį nedvejojame, kad yra apstu išteklių, reikalingų tvarumui architektūros ir statybų srityje įsitvirtinti. Pirmiausia tai jau užstatyta aplinka, tačiau klausimas – kaip mes ją išnaudosime?

Kūrybiškas požiūris į esamus išteklius ir ką su jais galime padaryti skatina mąstyti nestandartiškai, kartu gerinti jau turimą miesto, pastato aplinką, įvairias vidaus ir išorės erdves, kurti mus supančio palikimo, architektūros tapatybės tęstinumą. Mažesnis vartojimas ir kartu pakartotinis naudojimas – taupesnis kelias statybose, iššūkis ir įdomesnė žaidimų aikštelė architektams.

Modernizacijos procesai išties painūs, todėl svarbu aiškiai atskirti, kas yra kas, ir vartoti šiuos terminus teisingai.

Remontas – pastato kokybės pagerinimas, kapitalinis remontas – keičiant laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant išorės matmenų, paprastasis remontas – nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų.

Renovacija – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės. Daugiausia daugiabučiai, administraciniai, kultūros ar mokslo paskirties pastatai.

Rekonstrukcija – statyba, kurios tikslas yra perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis. Visi pastatai, infrastruktūros objektai, viešosios erdvės.

Restauracija – architektūrinių paminklų atkūrimas iki pirminės išvaizdos. Restauravimo metodai visiškai pagrįsti pagarba autentikai: originalioms medžiagoms, archeologiniams tyrimams, originaliam projektui ir autentiškiems dokumentams. Kulto pastatai (bažnyčios), pilys, dvarai ir pan.