Renovacijos bangai dar neįsibėgėjus –
ką ir kaip sieksime atnaujinti?
Magdalena BELIAVSKA
Pastatai, kaip ir kiti fizinio pasaulio objektai, dėvisi: priklausomai nuo taikomų statybinių metodų, naudojamų medžiagų ir priežiūros kruopštumo, vieni atlaikys dar šimtmečius, kiti subyra dar pirmųjų naujakurių akyse. Klimato ir gyvenamojo būsto krizių laikais pasirūpinti esama fizine struktūra ir prailginti egzistuojančių statinių gyvavimo laiką – prioritetinė užduotis, čia kai kurie architektai įžvelgia dar ir įdomią galimybę eksperimentuoti.
Pirmi į eilę renovuoti – sovietiniai daugiabučiai
Nekilnojamojo turto sektorius priskiriamas prie vieno taršiausių Europoje: reaguodama į tai, Europos Komisija paskelbė Žaliojo kurso iniciatyvą, įpareigojančią Europos Sąjungos šalis užtikrinti poveikio klimatui neutralumą dar iki 2050 metų. Daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų vis dar gyvenant itin prastais energinio naudingumo rodikliais pasižyminčiuose sovietiniuose daugiabučiuose, poreikis juos atnaujinti – degantis klausimas.
Didžioji dalis sovietinių daugiabučių pastatyti 1961–1992 metais. Turint omenyje, jog jų gyvavimo laikas – vos 30–50 metų, skaičiuojama, kad „galiojimo terminą“ peržengė net daugiau nei pusė visų to laikotarpio daugiabučių šalyje. Siekiant paspartinti renovacijos bangą, padaryti procesą efektyvesnį laiko atžvilgiu, Lietuvoje pradedami pirmieji modernizavimo skydinėmis sistemomis bandymai.
Greitas sprendimas – renovuoti skydais
Nuo įprasto renovacijos būdo, kai visi ventiliuojamojo fasado sluoksniai montuojami vietoje, skydinė sistema skiriasi tuo, kad skydas – inžinerinė daugiasluoksnė fasado konstrukcija, kurią sudaro medinis profilis ir fasado šiltinimo sluoksnis kartu su apdailine medžiaga, – sukuriamas gamykloje. Skaičiuojama, kad, taikant šią technologiją, fasado šiltinimo darbus galima sutrumpinti keliais mėnesiais.
Atnaujinimo skydais sąlygos
- Skydais bus galima atnaujinti stambiaplokščių surenkamųjų konstrukcijų pastatų, ne aukštesnių nei 5 aukštai, stogus ir sienas.
- Itin svarbi pastato geometrija. Tinkamiausi paprastų formų, lygių fasadų pastatai, o norint skydais atnaujinti ir stogą, jis turėtų būti šlaitinis.
- Būtina sąlyga – galimybė statybinei technikai privažiuoti iš visų pastato pusių.
Šiuo metu atrinkti bandomieji projektai Vilniaus mieste atitinka išvardytus kriterijus: lopšelis-darželis „Justinukas“ ir tipiniai daugiabučiai Tuskulėnų g. 6 bei Antakalnio g. 91. Renovuojant bus atnaujinamos ir visos vidaus inžinerinės sistemos.
„Šiuo metu A energinio efektyvumo klasės reikalavimai yra pertekliniai, vertėtų peržiūrėti ir atnaujinti teisės aktus, o konkrečiai statybos techninį reglamentą „Statybinė klimatologija“
E. Randytė, Viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovė
Kodėl skydinė renovacija neįsibėgėja Lietuvoje?
Dėl nekonkurencingos kainos numatoma didžiausia parama
Galima daryti prielaidą, kad skydinė renovacija yra atsakas į tvarumo reikalavimus: dėl automatizuotų gamybos procesų pastato išorės atnaujinimo darbai vyksta greičiau, o ir pats skydo profilis yra gaminamas iš medienos. Tačiau tai nėra pakankamas stimulas, kad renovacijos banga įgautų pagreitį: skydinės renovacijos kaina rinkoje šiuo metu nėra konkurencinga. Bandomuosius skydinės renovacijos projektus sostinėje vykdančios viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė teigia, jog kainos veiksnys turi įtakos renovacijos projektų įgyvendinimo skaičiui ir greičiui: rezultatai priklauso ir nuo to, kokios yra valstybės finansinės galimybės prisidėti prie pastatų atnaujinimo. „Aplinkos ministerija paskelbė su būsto modernizavimu susijusius ateities planus, vienas siūlymų – didžiausią paramą numatyti skydinei renovacijai. Jai būtų skirta 25 proc. finansavimo, įprastai renovacijai siekiant A klasės energinio naudingumo – 20 proc., B klasės – 15 procentų.“
Poreikis atnaujinti perteklinius energinės klasės reikalavimus
Pagal dabartinę Aplinkos ministerijos viziją, parama diferencijuosis priklausomai nuo siekiamos energinio naudingumo klasės, o tai, ekspertės manymu, nepadės spartinti renovacijos. „Šiuo metu A energinio naudingumo klasės reikalavimai yra pertekliniai, vertėtų peržiūrėti ir atnaujinti teisės aktus, o konkrečiai statybos techninį reglamentą „Statybinė klimatologija“, kuris nustato klimatinių parametrų statistines charakteristikas, nes energinio naudingumo klasių skaičiavimams atlikti vis dar vadovaujamasi senais temperatūriniais režimais. Klimatas šyla, todėl investuoti į storesnius apšiltinimo sluoksnius nėra prasmės, todėl, mano manymu, nėra teisinga skirti didesnę paramą pastatų atnaujinimui skydais, kai siekiama tos pačios energinės klasės, tuo labiau kad ne visi pastatai tinkami šiam renovacijos metodui“, – sako E. Randytė.
Holistinis proveržis kvartalinėje renovacijoje
Įmonės „Atnaujinkime miestą“ vadovė taip pat džiaugiasi įstaigos pasiekimais: „Vilniaus miestas padarė didžiulį proveržį renovacijos srityje. Galbūt dar sunku jį pamatyti, nes Vilniuje renovuotinų daugiabučių beveik 5 tūkstančiai, tačiau, palyginti su netolima praeitimi, labai pasistūmėjome: šiuo metu vykdome apie 200 projektų. Mums pavyko Vilniuje sėkmingai pritaikyti „One-Stop-Shop“ modelį: esame kompetencijų centras, kuris orientuojasi ne tik į renovaciją, bet ir į kiemų prie atnaujintų namų sutvarkymą. Kreipdamasis į mus, gyventojas gali gauti visą informaciją vienoje vietoje, suteikiame paslaugas „nuo iki“.
530 socialinių būstų transformacija akcentuoja patenkančią natūralią šviesą. Nuotrauka: Philippe Ruault
Modernizacijos lauke – vieta eksperimentui
Šiuo metu Lietuvoje taikomas modernizacijos modelis orientuotas visų pirma į energinio naudingumo rodiklių gerinimą. Tačiau tokio požiūrio, urbanistų manymu, neužtenka, norint iš esmės performuoti dabartinį sovietinių miegamųjų rajonų veidą bei siekiant juos paversti visavertėmis ir patraukliomis vietomis gyventi. Seną būstą reikėtų permąstyti iš esmės: ar tiek butas, tiek rajono aplinka yra patraukli šiuolaikiniam žmogui? Vakarų Europos šalyse, kur modernūs masinės statybos daugiabučiai gyvenamieji namai atsirado kaip reakcija į augantį pigaus ar socialinio būsto poreikį, jų atnaujinimas neretai virsta eksperimentų aikštele architektams, nestokojantiems radikalių idėjų.
2021 m. visų akys nukrypo į Pritzkerio architektūros premijos laureatus Anne Lacaton ir Jean-Philippe Vassalį. Vienas įsimintiniausių dueto projektų – 530 socialinio būsto vienetų transformacija Prancūzijoje, Bordo. Trys apgyvendinti 7-ojo dešimtmečio statiniai tapo pavyzdžiu, kaip reanimuoti ne tik pastatą, bet ir jame įsivyravusius gyvenimo modelius. Siekiant būstams suteikti daugiau natūralios šviesos, padidinti jų plotą bei atverti panoraminius vaizdus, fasadai apgaubti beveik 4 metrų gylio žiemos sodų struktūriniu sluoksniu. Kartu su „Frédéric Druot“ ir „Christophe Hutin“ architektūros studijomis įgyvendintas projektas suteikė gyventojams visai kitą gyvenimo kokybę ir optimizavo jų išlaidas.
Surenkamųjų blokų daugiabučio namo renovacija Slovakijoje. Nuotrauka: Jakub Skokan a Martin Tůma („BoysPlayNice“)
Gerųjų praktikų aptinkama ir buvusio Rytų bloko šalyse: Slovakijos mieste Rimavska Sobotoje „GutGut“ architektų kolektyvas pristatė surenkamųjų blokų daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo projektą. Dviejų kambarių butai sujungti į didesnio ploto ir patogesnės planinės struktūros vienetus, pridėti balkonai ir antstatas ant stogo, cokoliniame aukšte įrengta sporto salė, sauna ir kavinė, fasadui suteiktas šiuolaikiškas braižas. Didesnė būsto įvairovė atspindi įvairių socialinių grupių poreikius ir didina pastato patrauklumą rinkoje.
Holistinį požiūrį į sovietinių daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją demonstruoja „Office De Architectura“ paruošta Anykščių miegamųjų rajonų atnaujinimo galimybių studija. Architektai siūlo trijų žingsnių procesą: gerinti viešąsias erdves tarp pastatų, skirti pirmuosius aukštus komercijai bei įrengti privačias lauko erdves gyventojams, įdiegti naujus kokybės standartus butuose. Studija atkreipia dėmesį į vieną didžiausių renovacijos barjerų – sunkumus siekiant visų daugiabučio gyventojų susitarimo renovacijos klausimu. Siūloma pastatą padalyti į vadinamuosius 5–6 korpusus, iš kurių kiekvienas galėtų atsinaujinti savo pasirinktu tempu ir stiliumi. Tai suteiktų naują estetinę raišką rajonui, artimesnę anksčiau miestuose vyravusiam perimetrinio užstatymo būdui.
Sėkminga užsienio praktika ir nebanalios lietuvių architektų idėjos turėtų įkvėpti naujus renovacijos tikslus: orientuokimes ne tik į ekonominėmis priemonėmis apskaičiuojamus tvarumo rodiklius, bet ir į orias gyvenimo sąlygas.
Renovacija nelygi tvarkybai
Siekiant šalyje skatinti tvarią statybą, pagal Aplinkos ministerijos įstatymo pataisas nuo šių metų lapkričio 1 dienos administraciniams, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatams turėtų būti naudojama bent 50 proc. organinių ir medienos medžiagų. Prognozuojant, kad Lietuvos miestovaizdžiai jau greitai pasipildys naujos statybos mediniais pastatais, kyla klausimas, ar esame pasiruošę juos tinkamai priimti?
Šalyje su ilgomis medinės statybos tradicijomis, kurių įgyvendinimas varijuoja nuo kaimo medinukų iki kurortų vilų, gausu medinio palikimo niokojimo ir nepriežiūros pavyzdžių. Šiuo atveju renovacija gali atnešti žalos pažeistiems istoriniams mediniams pastatams. Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Ratavičiūtė medinės architektūros tvarkybą lygina su gyvo organizmo gydymu: „Laikais, kai technologijos taip greitai nesikeisdavo, žmonės žinių ir įgūdžių pasisemdavo iš tėvų, senelių: visi žinojo, kaip naudotis įrankiais, kokias savybes turi medžiagos. Dabar turime daug naujų medžiagų ir technologijų, kurios nebūtinai tinka seniems pastatams atnaujinti. Kadangi kai kurios amatininkystės tradicijos yra iš dalies sunykusios, būtina investuoti į tų žinių atgaivinimą. Tvarkyba tuo ir skiriasi nuo renovacijos: tai tarsi darbas su itin jautriu organizmu, kuriam svetimkūnis gali pakenkti. Bet kuriuo atveju, panaudojus netradicines technologijas, nežinome, koks bus galutinis rezultatas. Ypač dirbant su mediniu pastatu, reikia prisiminti, kad jame pilna gyvybės, mikroorganizmų, jų knibžda visi namai. Medinis namas kvėpuoja ir, jeigu per daug užsandarinsi, jis supus. Turi nuolat ieškoti tvaraus balanso ir kaip gamtoje – geriausia kištis kuo mažiau. Tai reikalauja tam tikro gyvenimo paprastumo, bet, mano galva, tvarumas būtent apie tai ir yra.“
„Tvarkyba tuo ir skiriasi nuo renovacijos: tai tarsi darbas su itin jautriu organizmu, kuriam svetimkūnis gali pakenkti. Bet kuriuo atveju, panaudojus netradicines technologijas, nežinome, koks bus galutinis rezultatas. Ypač dirbant su mediniu pastatu, reikia prisiminti, kad jame pilna gyvybės, mikroorganizmų, jų knibžda visi namai. Medinis namas kvėpuoja ir, jeigu per daug užsandarinsi, jis supus.“
Živilė Ratavičiūtė
Pokytis miestuose ir mąstyme – už kampo
Pastebimas lėtas, bet radikalus mąstymo pokytis: įžvelgiama vis daugiau ir daugiau potencialo „nepatogiose“ struktūrose, su kuriomis nebuvo aišku, ką daryti. Lietuvos didmiesčių savivaldybėms išsikėlus naujus tvarumo tikslus, vertėtų permąstyti esamų urbanistinių elementų rinkinį: tai, ką šiandien suprantame kaip skaudų tašką, miesto įvaizdžio neatitinkantį svetimkūnį, gali tapti atsakymu į ateities problemas.
