Pokyčiai nuo pamatų iki stogo: tvarios plokščiųjų stogų įveiklinimo galimybės
Sovietinių daugiabučių renovacija reikalauja daugiau nei tik išorinių pastato darbų – specialistai pabrėžia, jog, norint į miegamuosius rajonus įnešti gyvybės, svarbiausia kompleksiškumas. Kvartalinės renovacijos strategijos vis dar planavimo stadijoje, todėl yra laiko pagalvoti apie kiekvieną žingsnį: kokiomis priemonėmis atnaujinsime pastatų išorę ir vidų, ar (ir kaip) keisis butų planavimas, kokių pokyčių reikia aplinkai, kad erdvės prie namų kuo geriau tarnautų gyventojams, kokių viešųjų erdvių reikia rajonuose.
Kaip sovietiniuose kvartaluose kurti patrauklią aplinką šiuolaikiniam žmogui?
Architektai siūlo išnaudoti plokščiųjų stogų potencialą
- Statyti priestatus ant stogų, kartu didinant gyvenamąjį plotą ir pasiūlant įdomesnę būsto tipologiją.
- Įrengti žaliąsias erdves, bendruomenės daržus ar terasas kaimynų susitikimams. Apželdintas stogas, išplėsdamas žaliuosius plotus, ne tik gerina mikroklimatą, didina bioįvairovę, bet dar ir kuria malonią erdvę pastatų gyventojams.
- Balti stogai sumažina energijos suvartojimą pastato vėsinimui net 20 proc. Stogų „įdarbinimas“ gali pagerinti energinio naudingumo rodiklius, o tai yra viena svarbių kvartalinės renovacijos užduočių.
Apželdintų ir vėsiųjų stogų nauda ne tik estetinė, bet ir ekologinė. „Kalbant apie vėsiuosius stogus, kuo jų daugiau, tuo labiau mažinamas karščio salos efektas. Stogai generuoja gana daug karščio: standartiniai, juodos spalvos bituminiai stogai vasarą įkaista iki 70–80 ℃, o vėsieji – balti – stogai įkaista iki 40–50 ℃. Šis skirtumas leidžia sumažinti aplinkos temperatūrą 2–3 laipsniais, o tai iš pirmo žvilgsnio nėra daug, tačiau karštomis dienomis skirtumas jaučiamas. Apželdinti stogai taip pat vėsina orą, bet tai nėra vienintelis jų privalumas: vasariškų liūčių metu didmiesčiuose gatvės neretai patvinsta. Žalieji stogai absorbuoja vandenį ir atiduoda drėgmę palaipsniui, mažindami tvindymo problemą“, – pasakoja įmonės „Kečas“, siūlančios sprendinius ir medžiagas plokštiesiems stogams, atstovas Kęstas Gudelevičius.
Kiekybinė ir kokybinė kvartalinės stogų renovacijos nauda
Specialistas priduria, jog geriausių rezultatų galima pasiekti įrengiant vėsiuosius ar apželdintus stogus ne ant pavienių pastatų, o renovuojant visą kvartalą. Dabar priimti sprendimai leis išnaudoti plokščiųjų stogų potencialą ne tik kaip priemonę tvarumo rodikliams gerinti, bet ir kartu pasinaudoti papildomomis tokių stogų naudomis: „Tikiuosi, kad apželdinti ir vėsieji stogai bus įrengiami kvartalinės renovacijos projektuose, nes matome didžiulę naudą. Tačiau tai priklausys nuo renovacijos finansavimo modelio. Jeigu ir toliau vadovausimės žemiausia kaina, bus ieškoma pigiausių sprendimų ir medžiagų, taip ir liksime prie dabartinės situacijos su egzistuojančiomis problemomis ir jų pasekmėmis.“
Naujose statybose apželdinti ir eksploatuojami stogai jau nebe naujiena. Žaliosios erdvės naujai įgyvendinamuose projektuose yra reglamentuojamos, todėl, kai žemės lygyje nepakanka ploto, ji neretai įkomponuojama į terasas, stogus. Vystytojai investuoja į apželdintus stogus, kuriančius kokybiškas rekreacines erdves, kuriomis galima naudotis nenutolstant nuo darbo ar gyvenamosios vietos – tai kelia nekilnojamojo turto pridėtinę vertę. Išmokta pamoka – žalieji stogai veikia net ir Lietuvos klimate, yra noriai naudojami miestiečių, todėl, jeigu būtų įrengti ir senosios statybos daugiabučiuose, galėtų pakelti iki šiol nykiais ir pilkais laikomų miegamųjų rajonų patrauklumą.
Įmonė „Kečas“ jau beveik trisdešimt metų siūlo sutapdintų plokščiųjų stogų sprendinius ir medžiagas – nuo tvirtinimo detalių iki termoizoliacijos, hidroizoliacijos ir priedų, vėsiųjų stogų dangų, eksploatuojamų ir apželdintų stogų medžiagų. „Kečas“ siūlo tik geriausiai objektams tinkančias statybines medžiagas ir tiekia jas kompleksiškai, reikiamu laiku ir tinkamu kiekiu, šitaip užtikrinant greitą, efektyvų ir kokybišką procesą bei galutinį rezultatą.
