Miegas išmaniuosiuose namuose.
Kaip pagerinti jo kokybę?
Rudenį grįžtant prie įprastos dienotvarkės, verta atkreipti dėmesį į itin svarbų mūsų gyvenimo aspektą – miegą, kuriam įtakos turi įvairūs namų aplinkos veiksniai. Gerai juos supratus ir išmokus atsižvelgti, galima susigrąžinti kokybišką, gerą miegą. Tam ypač praverčia išmaniųjų namų sistemos, kontroliuojančios apšvietimą, temperatūrą, vėdinimą ir kitas funkcijas.
KNX išmaniųjų namų sistema dinamiškai reaguoja į įvairias aplinkybes ir automatiškai keičia atitinkamus parametrus, taip sukurdama namuose maksimalų komfortą. Vienas didžiausių išmaniųjų namų sistemų pranašumų – išmanieji scenarijai, sinergiškai derinantys įvairias funkcijas.
Šviesos įtaka miego kokybei
Dr. Lauros Bojarskaitės, Oslo universiteto neuromokslininkės ir miego edukatorės, „Laura Brain Talks“ įkūrėjos, teigimu, didžiausią įtaką cirkadiniam ritmui (ir mūsų miegui) turi šviesa. Rytais, natūralioje aplinkoje, ji vyrauja melsva, šalto atspalvio, tokia šviesa mus budina. Vakare ji dominuoja šiltesnio atspalvio – signalizuoja apie dienos pabaigą. Tada smegenyse pradedamas gaminti žmogų migdantis melatoninas.
Apšvietimas pagal JUNG
„Modernios išmaniųjų namų sistemos jau pasiekė tokį lygį, kai galima reguliuoti ne tik apšvietimo intensyvumą, bet ir jo atspalvį. Taip galima pasiekti biodinaminį efektą – keisti šviesą namuose ir atkurti natūralioms artimas apšvietimo sąlygas. Visas šis procesas vyksta automatiškai, namų šeimininkams apie tai net negalvojant.
Pavyzdžiui, JUNG KNX išmaniųjų namų sistema miegamajame rytais gali automatiškai įjungti šaltesnę, budinančią šviesą ir pamažu didinti jos intensyvumą, o vakare parinkti šiltesnę, raminančią. Taip pat lengvesniam prabudimui su natūralia šviesa galima naudoti automatines užuolaidas, kurios atitraukiamos iš anksto numatytu laiku, pagal laiko programą“, – sako Raimundas Skurdenis, „JUNG Vilnius“ direktorius.
Vėsus kambarys geresniam miegui
Rekomenduojama miegoti bent jau pravertais langais, o jei galima – kontroliuoti miegamojo temperatūrą termostatu. „Natūraliai žmogaus kūno temperatūra per 24 valandas gali pakilti ar sumažėti per 1–1,5 laipsnio. Prieš pat užmiegant kūno temperatūra krinta staiga, o prabundame tada, kai ji kyla greičiausiai.
Vėsesnis miegamasis tiesiog padeda kūnui greičiau atvėsti ir atvirkščiai – ryte įjungus intensyvesnį šildymą, kūnas sušils greičiau ir atsikelsime lengviau. Optimali miegamojo temperatūra miegui yra apie 16–18 laipsnių“, – pabrėžia mokslininkė L. Bojarskaitė.
Vėsinimas pagal JUNG
Išmaniųjų namų sistemas įsidiegę žmonės gali sumaniai išnaudoti temperatūros įtaką miegui savo namuose. Tokios sistemos patalpų temperatūrą valdo dinamiškai, tad jas galima pritaikyti prie savo miego įpročių.
„Išmaniųjų namų sistema patalpų temperatūrą kontroliuoja išmaniaisiais termostatais, jie ne tik įjungia ar išjungia šildymą ar vėsinimą, bet ir keičia jų intensyvumą priklausomai nuo iš anksto parinktų parametrų. KNX sistemos valdiklyje galima nustatyti, kad termostatas pradėtų vėsinti miegamąjį likus valandai ar dviem iki miego. Įmanoma ir atvirkščiai – pradėti šildyti patalpą likus valandai iki prabudimo laiko. Tokiu būdu miegamojo temperatūra valdoma dinamiškai ir priderinus prie biologinio ritmo“, – sako R. Skurdenis.
Pašalinių garsų ir oro kokybės poveikis miegui
Mokslininkai sutaria dėl vieno – geriausia miegoti visiškoje tyloje. „Prieš užmiegant ir miego metu pašaliniai garsai neturėtų viršyti 30–40 decibelų. Jei gyvenama triukšmingoje aplinkoje, bent jau iš dalies gali padėti sunkios užuolaidos, kurios sugers dalį garso ir šviesos, ateinančios per langą.
Oro kokybė taip pat svarbi. Miegamajame mūsų neturėtų pasiekti pašaliniai kvapai ir užterštumas iš lauko, oro drėgnumas naktį turėtų neperžengti 40–60 proc. ribų. Esant sausesniam orui, kvėpuoti darosi sunkiau, o per didelė drėgmė taip pat kelia diskomfortą – kūnas negali efektyviai atsivėsinti prakaituodamas, todėl būtina gerai išvėdinti miegamąjį“, – pasakoja L. Bojarskaitė.
Drėgmės ir vėdinimo sprendimai pagal JUNG
„Išmaniųjų namų sistemose diegiami jutikliai realiu laiku matuoja patalpų oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, CO2 koncentraciją ir siunčia išmatuotas vertes į sistemos valdymo centrą, o sistema automatiškai sprendžia, ką daryti toliau“, – papildo R. Skurdenis.
