Kodėl silikoninis tinkas netinka senųjų pastatų restauracijai?
Įsigijus seną dvarą ar daugiau nei prieš šimtmetį statytą namą, kyla nemažai klausimų, kaip jį restauruoti. Pasitaiko atvejų, kad netrukus po remonto ant fasado prasimuša druskų dėmės, o naujas tinkas suskilinėja ir atšoka.
„Caparol“ technologė-restauratorė Kristina Gulbė, prisidėjusi prie daugelio istorinių Latvijos pilių ir paveldo pastatų restauracijos, išskiria vieną pagrindinį principą – restauracijai turi būti parinkti produktai, savo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis derantys su senojo pastato statybinėmis medžiagomis.
Geriausia, kai restauracijos projektui vadovauja architektas restauratorius, kitu atveju, ypač privačiuose projektuose, yra būtinos profesionalios konsultacijos – parinkti tinkamus produktus ir apibrėžti technologinį procesą. Lietuvoje ir Latvijoje galima kreiptis į „Caparol“ technologus, turinčius specialią produktų programą HISTOLITH senųjų pastatų restauracijai.
„Istoriniai pastatai Baltijos regione buvo statomi iš kalkinių skiedinių, todėl nauja danga turi būti porėta, sugerianti drėgmę, ne per kieta. Jei senųjų pastatų sienas padengsime naujose statybose naudojamomis pažangiausiomis medžiagomis, kurios sudaro plėvelę, kalkinis pagrindas po naujo tinko sluoksniu pradės minkštėti ir irti, o po kelerių metų tiesiog nukris“, – technologė restauratorė K. Gulbė.
Senųjų fasadų probleminės sritys
Drėgmės paveiktos sienos
Visų pirma, reikia surasti ir pašalinti drėgmės patekimo į sieną priežastį. Nesandarus stogas arba neteisingai kadaise suremontuota cokolio zona – pagrindinės probleminės sritys. Sovietmečiu cokoliai dažnai remontuoti cementiniais skiediniais, kurie neišleidžia drėgmės iš sienų. Tokius cementinio skiedinio sluoksnius reikia visiškai pašalinti ir leisti sienoms išdžiūti.
Prasimušusios druskos
Druskų kristalai ir suskeldėjęs tinkas – dažnas vaizdas ant senųjų pastatų fasadų. „Jokiu būdu negalima blokuoti druskų išėjimo iš sienos. Druskos – ženklas, kad siena gyja, kitaip sakant, džiūsta“, – pabrėžia restauratorė. Šis procesas gali užtrukti daug metų, priklausomai nuo sienoje susikaupusios drėgmės. Tokiu atveju rekomenduojama atlikti sanavimą: padengti sieną specialiu labai porėto tinko sluoksniu „Histolith Trass-PorenGrundputz“, o galutinį sluoksnį „Histolith Trass-Sanierputz“ dekoratyviniu tinku. Iš sienos pagrindo prasimušusios druskos kaupsis tinko porose ir neprasimuš ant fasado, todėl galutinis tinko sluoksnis išliks nepažeistas. „Histolith Trass“ produktai labai gerai praleidžia vandens garus ir anglies dvideginį, todėl nesutrikdo pagrindo džiūvimo proceso.
Išblukęs fasadas
Fasadiniai dažai atlieka ne tik estetinę spalvinę funkciją, bet ir apsaugo fasadą nuo neigiamo atmosferos veiksnių poveikio. Jei fasadinis tinkas kiek aptrupėjęs, visą paviršių rekomenduojama pertinkuoti „Histolith FeinPutz“ 3–5 mm sluoksniu ir nudažyti silikatiniais dažais. „Histolith“ spalvyne sudėtos dauguma tipinių Europos architektūros spalvų, tačiau, jei reikia, bendradarbiaudami su restauratoriais sukuriame autentiškos istorinio pastato spalvos receptūrą, pavyzdžiui, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios spalvos receptūra buvo sukurta identiška originaliai spalvai“, – sako K. Gulbė.
Statybiniai mišiniai Baltijos regiono seniesiems pastatams ir naujiems ekologiškiems namams
Kalkinis tinkas „MitauPutz“ sukurtas Baltijos regiono pastatams. „Restauruojant Jelgavos rūmus, specialiai šiam projektui Latvijos gamykloje sukūrėme ir pagaminome statybinį mišinį pagal originalaus skiedinio pavyzdį“, – pasakoja „Caparol“ technologė restauratorė. Jis yra minkštas, elastingas, lengvai užsitrina ir per kelerius metus tapo bene populiariausiu mišiniu seniesiems pastatams. „MitauPutz“ taip pat naudojamas ekologiškų namų vidaus ir išorės apdailai. Jis puikiai praleidžia vandens garus, todėl naudojamas viduje sukuria optimalų patalpų mikroklimatą ir užkerta kelią pelėsiui.
Mūrijimo mišinys „DünaburgMortel“ naudojamas mūryti ir mūro siūlėms užtaisyti, taip pat yra sukurtas pagal Baltijos regione naudotų skiedinių pavyzdį. „Greitą restauracinių statybinių mišinių išpopuliarėjimą lėmė tai, kad jie idealiai tinka mūsų regiono seniesiems pastatams, kadangi pagaminti iš labai panašių žaliavų. Sudėtyje esantis rišiklio kiekis yra gana didelis, todėl architektai prireikus gali pridėti pigmento ar granulių iki 5 proc., neprarasdami produkto gerųjų savybių“, – teigia K. Gulbė.
„Histolith“ medienai. Mediena yra dažnas senųjų pastatų konstrukcinis ir apdailos elementas. Jų restauracijai geriausiai tinka linų sėmenų aliejaus produktai. „Histolith Leinölfarbe“ dažai pasižymi dideliu elastingumu ir nesuskyla, natūraliai keičiantis medinių elementų apimčiai. Medienos restauracijos sistemai taip pat priklauso sukibimą gerinantis gruntas „Histolith Halböl“ ir speciali pasta medienos plyšiams užtaisyti „Histolith Sanops-Holzrisspaste“.
