Keli paprasti sprendimai, kad aprasoję langai nedrumstų žvilgsnio į pasaulį
Ar žinojote, kad aprasoję langai ne tik erzina drumsdami jūsų žvilgsnį į pasaulį už lango, bet ir nurodo į tam tikras oro ir temperatūros problemas jūsų būste? Langų rasojimas – išties opi problema, dažniausiai pasireiškianti naujos statybos ar renovuotuose namuose.
Rasojimas įprastai pastebimas virtuvėje, miegamajame, vonios kambaryje, taip pat gyvenamosiose patalpose, kur yra daug augalų. Langų rasojimas ypač šaltuoju metų laiku tiesiogiai priklauso nuo patalpų vidaus temperatūros ir langų paviršiaus temperatūros.
Langų rasojimo priežastys. Veiksniai, turintys įtakos
Pirmiausia langai rasoja dėl temperatūrų kaitos, kai dienos dar gana šiltos, o vakarais jau smarkiai atšąla. Tokiu atveju ore esanti drėgmė „ieško“ šalčiausių vietų ir kondensuojasi būtent ant jų. Langų vidinės pusės rasojimo priežastys yra šios.
- Oro temperatūra.
- Oro drėgmė, atsirandanti dėl garavimo.
- Vandens kondensacija.
Langai rasoja dėl vandens garų kiekio, kurį sugeba priimti oras: kuo patalpoje aukštesnė oro temperatūra, tuo aukštesnė prisotinimo riba. Kai kambaryje pasiekiama vadinamoji rasos taško temperatūra, oras daugiau nebegali priimti į save drėgmės. Orui atšalus dar daugiau, susidaro kondensatas – langai rasoja.
Kaip to išvengti?
„Langai, durys, įvairios stiklinimo sistemos sukurtos taip, kad tinkamai tarnautų prie tam tikrų fiksuotų ir iš anksto žinomų sąlygų. Iš anksto žinomos sąlygos yra higienos normų reikalavimai. Tai, kiek vandens savyje gali išlaikyti oras, priklauso tik nuo oro temperatūros. Kai patalpos oras pasiekia viršutinę prisotinimo vandeniu ribą, užtenka tik neženklaus patalpos temperatūros kritimo, ir perteklinis vanduo pradeda kondensuotis, tai yra rasoti“, – aiškina lyderiaujančios aliuminio langų ir profilių gamintojos „Reynaers Aluminium“ vadovas Lietuvoje Linas Kėvelaitis.
Langų rasojimo galima išvengti tik dviem būdais:
- pakeliant kambario temperatūrą (padidėja prisotinimo riba arba kitaip – sumažėja santykinė oro drėgmė);
- mažinant faktinį vandens kiekį ore (oras ir prie žemesnės temperatūros tampa nepersotintas).
Sprendimas – patalpų vėdinimas
Būtina nepamiršti bent keletą kartų per dieną net ir šaltuoju metų laiku atidaryti langus, sukelti skersvėjį, kad patalpoje visiškai pasikeistų oras. Tada patalpų sienos nespėja atšalti, oras pasikeičia, kambaryje tampa malonu ir jauku, lengva kvėpuoti.
Namų ore visada yra vandens garų. Jie susidaro kasdienės buities metu. Žmogus vien tik kvėpuodamas per parą išskiria apie litrą vandens. Pagal higienos reikalavimus, patalpose, kur būna žmonių, oras per valandą turi pasikeisti apie 5 kartus, virtuvėje – apie 12 kartų, tualete – maždaug 9.
Langų rasojimas ir patalpų vėdinimas praktikoje
Kai būsto patalpos yra šildomos mažai ir nenuosekliai, pavyzdžiui, butu Palangoje naudojamasi tik savaitgaliais arba vasaros sezonu. Arba kitas variantas – į naujai pastatytą ir įrengtą būstą įsikelia naujakuriai ir ilgą laiką menkai šildytas ar visai nešildytas erdves „užkaitina“ iki 25 ℃, tikėdamiesi, kad rasojimas iškart „išgaruos“.
Statybinei drėgmei visiškai išgaruoti yra reikalingas visas šildymo sezonas, o dar geriau ištisi vieneri eksploatacijos metai. Tik stabili nuolatinė patalpų temperatūra ir nuoseklus vėdinimas leis sienose, grindyse ir įvairiose medžiagose užsilikusiai drėgmei visiškai išgaruoti.
Viršutiniuose daugiabučių namų aukštuose, kur natūrali trauka mažesnė, rekomenduojama įsirengti groteles su ventiliatoriumi.
Jei patalpose nėra įrengtos priverstinės ventiliacijos arba ji veikia neefektyviai, patartina 3–4 kartus per dieną 10–15 min. atverti visus langus ir išvėdinti patalpas.
„Tinkamas patalpų vėdinimas leidžia ne tik palaikyti gerą mikroklimatą viduje, bet ir atnaujinti orą, pašalinti vandens garų perteklių ir išvengti drėgmės kondensavimosi ant langų bei šaltesnėse patalpų vietose“, – patarimais dalijasi „Reynaers Aluminium“ vadovas Lietuvoje L. Kėvelaitis.
