Kas trukdo kokybiškai renovacijai?
Modernizacija – ne tik nekilnojamojo turto atnaujinimas, bet ir rūpinimasis gyventojų gerove. Šie, pasiryžę renovuoti daugiabutį, nusiteikia, kad kurį laiką teks pagyventi su įvairiais nepatogumais, tačiau tai daroma dėl laukiamo rezultato. Visgi pasitaiko atvejų, kad atnaujinimo projektą įgyvendinus gyventojai nėra visiškai patenkinti. Kokios klaidos trukdo, kad renovacija pavyktų sėkmingai?
Daugiabučio renovacija be kompleksinių sprendimų
Gyvenate senos statybos name. Kaip manote, ar pakaks tik pakeisti įėjimo duris ar apkamšyti varvantį stogą, kad visi gyventojai pajustų teigiamą efektą? Atsakymas – ne. Nepakaks ir tiesiog pakeisti langus į naujesnius.
Sprendimas. Renovacija turi būti kompleksiška ir būtinai atliekama naudojant kokybiškas medžiagas. „Gyventojai pirmiausia turi nuspręsti, kokios renovacijos nori“, – pabrėžia bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninė vadovė Laima Biezumaitė-Ancevičienė, akcentuodama visapusį namo modernizavimą, kur nei geroms medžiagoms, nei kvalifikuotiems darbininkams, nei techninei priežiūrai neturėtų būti taupoma.
Po langų keitimo – pelėsis bute
Idealiu atveju daugiabučio renovacija turi apimti visų svarbiausių namo dalių atnaujinimą vienu metu. Taip ne tik taupomas laikas, ištekliai, bet ir tausojama gyventojų ramybė.
Sprendimas. Name pakeitus langus būtina apšiltinti pastatą iš išorės, kitaip butų sienos dažniausiai ima pelyti.
Daugiabučio renovaciją apkartina prasti pasirinkimai
Prieš dešimtmetį daugiabučių fasadai dažniausiai būdavo tinkuojami, nes tai buvo ekonomiškiau. Šiandien toks fasadas irgi gali būti patikimas sprendimas, jei laikomasi technologinių procesų ir pasirenkama tinkama medžiaga.
Sprendimas. Svarbiausia ne pati šiltinimo sistema, o nuoseklumas ir sistemos naudojimas, atsižvelgiant į gamintojo reikalavimus.
Kodėl fasadas po renovacijos pažaliuoja?
Tinkuoti fasadai kartais klaidingai laikomi prastesniais dėl netinkamos priežiūros ar sprendimų. Tačiau tinkamai parinktos ir pritaikytos medžiagos užtikrina, kad fasadas bus atsparus mikroorganizmų atsiradimui net ir drėgnomis sąlygomis.
Sprendimas. Modernios technologijos leidžia pasiekti aukštą kokybę ir estetiką – rinkoje yra naujos kartos hidrofilinis tinkas „Weber.pas 481 AquaBalance“, kuris paskirsto drėgmę paviršiuje, leidžia jai greitai išgaruoti ir taip apsaugo fasadą nuo dumblių ar pelėsių. Panaudojus šį tinką nereikia cheminėmis priemonėmis naikinti mikroorganizmų ar periodiškai plauti sienų, kad fasadas išliktų švarus ir nepakitęs.
- Tvirtinimo pagrindas, siena
- Šilumos izoliacija Isover STANDARD 35 arba Isover PREMIUM 33
- Vėjo izoliacija ISOVER „Facade“ (siūlės klijuojamos)
- Vėdinamas oro tarpas
- Apdailinės fasadinės plokštės ant laikančiojo karkaso
Kodėl renovuotame daugiabutyje kai kada gali trūkti šilumos?
Nekokybiškai sumontuota šilumos izoliacija, netinkamai apšiltinti angokraščiai, nepakankamai įvertinta metalinės laikančiosios konstrukcijos šilumos tiltų įtaka ar neišlaikyti kiti konkrečios gamintojo sistemos reikalavimai.
Sprendimas. Be paties apšiltinimo, svarbu atrinkti medžiagas, kurių parametrai aukščiausi. L. Biezumaitės-Ancevičienės teigimu, pasirinkus vėdinamąjį fasadą, vienas svarbiausių termoizoliacinės medžiagos parametrų – šilumos laidumo koeficientas, o apie vėją izoliuojančios medžiagos savybes galima spręsti iš jos orinio laidžio parametro. ISOVER vatos šiluminiai parametrai – vieni geriausių rinkoje (šilumos laidumo koeficientas 0,031 W/mK arba net 0,030 W/mK!).
Vėdinamųjų fasadų sistemoms naudojamos priešvėjinės plokštės apsaugo pagrindinį šiltinimo sluoksnį, kad vėdinamame oro tarpe judantis oras neišneštų šilumos ir neatšaldytų izoliacijos. Kuo mažesnis medžiagos orinis laidis, tuo geriau ji sulaiko vėjo poveikį. Geriausiai vėją izoliuoja priešvėjinės plokštės, dengtos specialia vėjui nelaidžia danga (plėvele).
Patarimai, kaip tinkamai įrengti ar atnaujinti stogo konstrukcijas
