Interjero atnaujinimas ir renovacija būsto istorijos kontekste
Dr. Jolanta RUŽINSKAITĖ
Laikui bėgant būsto vidaus apdaila, įranga ir baldai nusidėvi, todėl interjero atnaujinimas ir renovacijos klausimai tampa neišvengiami. Projektuojant gyvenamąsias erdves šiandien dėmesys skiriamas tam, kad jos būtų ne tik vizualiai patrauklios, bet ir prasmingos. Kūrybiškas požiūris į pastato istorijos bei aplinkos kontekstą atskleidžia potencialą tvaresnei renovacijai atverdamas naujų galimybių unikaliam interjero dizainui.
Gyvenamųjų patalpų interjeras stimuliuoja žmogiškuosius pojūčius jo funkcinių aspektų fone. Ilgainiui dizaino atgarsiai tampa emociniu krūviu. Turbūt tai yra pirmasis požymis, kad atėjo laikas atnaujinti būstą. Tačiau interjero transformacija yra kur kas daugiau nei estetika. Šis procesas apima ir modernius erdvių bei inžinerinius sprendimus, o pastaruoju metu vykstantys socialiniai pokyčiai skatina kurti tokius namus, kur kiekvienas galėtų jautis jaukiai ir ramiai. Juk namai yra šventovė.
Neogotikinio interjero kontekstas šiuolaikiniame interjere. Interjero koncepcija ir vizualizacijos: studija „Formatter“ (Rosita Butkytė)
Šiandien dizainerių komanda ruošia pastate planuojamo įkurti viešbučio ir svečių namų interjero vizualizacijas buvusio neogotikinio stiliaus kalėjimo ir teismo rūmų Klaipėdoje konversijai. Pastato istorijai – virš 140 m., kas reikalauja jautrių intervencijų kuriant jo interjero koncepciją.
Interjero atnaujinimo ypatumai miesto aplinkos kontekste
Interjero pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams yra kompleksinis procesas, reikalaujantis specifinių žinių. Skiriasi ne tik pačio būsto tipai (butas, apartamentai ar namas), bet ir specifika bei prioritetai dirbant skirtingose miesto vietose.
Istorinėse miesto dalyse
„Senamiestyje ir istoriniuose rajonuose esantys pastatai yra įnoringi ir kaprizingi, apsupti tiek jautrių interjero elementų, tiek, tikėtina, susiduriantys su pasenusių inžinerinių tinklų problematika“, – sako Arnoldas Laurišonis, kone dešimtmetį statybų sektoriuje dirbančios ir įrengimu užsiimančios įmonės „Proneksas“ (kitaip žinomos „Apdaila.lt”) vadovas. Atnaujinant būstus pirmiausia reikia pradėti nuo esminių techninių pokyčių: modernizuoti vandentiekio, šildymo, vėdinimo, priešgaisrinę ir kitas sistemas, nepažeidžiant esamų konstrukcijų. Anot A. Laurišonio, senamiesčio statiniuose plotą stengiamasi išnaudoti maksimaliai – nuo stoginės iki rūsio, todėl, prieš įrengiant palėpes, įvertinama stogo būklė, ypač jų konstrukcinė dalis ir apšiltinimas.
Gyvenamuosiuose rajonuose
Interjero atnaujinimą standartiniuose gyvenamuosiuose rajonuose paprastai apibūdina du pagrindiniai aspektai: apdaila ir patalpų dekoras. Erdvės modernizuojamos keičiant ir patį planavimą, priklausomai nuo būsto dydžio ir plano, gali būti šalinamos ar montuojamos papildomos pertvaros, performuojami vonios kambariai – taip kuriamos racionaliai paskirstytos patalpos, tinkančios šiuolaikiniam gyventojui. Didinant plotą sujungiami viename aukšte esantys du ar daugiau butų.
Individualaus namo interjeras
Būsto renovacija individualių namų kvartaluose gali apimti ir pastato ploto didinimą įvairiomis kryptimis, pavyzdžiui, projektuojant priestatą ar papildomą aukštą. Šiame procese įtraukiamas ir fasado atnaujinimas – statinio eksterjeras turėtų organiškai integruoti jo istorijos (jei tai vertingas paveldo objektas), supančios aplinkos konteksto ir šiuolaikinės architektūros dinamiką. A. Laurišonis pažymi, kad Lietuvoje istoriškai ir kultūriškai susiformavo, jog nuosavas būstas buvo įgyjamas vieną kartą gyvenime, todėl pasirenkamos erdvesnės patalpos ir numatomi ilgalaikiai eksterjero bei interjero sprendimai.
130 kv. m plotą Klaipėdos senamiestyje užimantys seno planavimo butai (1956 m.) tapo patraukliais apartamentais per tris aukštus. Išskirtiniams „pavargusių“ erdvių bruožams – autentiškam plytų mūrui ir konstrukciniams balkiams – pritaikyti šiuolaikiniai dizaino principai juos pavertė įspūdingais dizaino elementais. Raudonos plytos įtvirtina sąsają su senamiesčiu ir istorine Klaipėdos architektūra. Šią koncepciją pratęsia medžio konstruktyvo elementai ir dizainerių specialiai sukurti baldai.
Apie ką byloja istorijos kupinas interjeras: vertingų elementų ir šiuolaikinio interjero sintezė
Suprojektuoti interjerą, kuris būtų ne tik estetiškai patrauklus, bet ir turintis prasmę, gali būti ne taip paprasta. Vienas būdų tai padaryti – atsispirti į dizainą įtraukiant erdvių istoriją ir supančios aplinkos elementus. Integralaus interjero atnaujinimo pagrindas yra gilus erdvės konteksto suvokimas. Taip ne tik išsaugomos vertybės. Jos virsta kertiniu akcentu kuriant ir renovuojant interjerą. Vizuali šių patalpų prezentacija pasakoja tiek pastato, tiek vietovės kronikas. Toks požiūris suvienija erdves ir jų gyventojus.
Kontekstualus dizainas padeda sukurti estetišką, funkcionalų ir prasmingą interjerą
- Balanso tarp senų ir naujų medžiagų siekiama atidengiant perdangas, plytų mūrą ar medines sijas bei kitus elementus, atspindinčius interjero praeitį ir vietos kultūrą, o erdvei suteikiančius gylio ir charakterio.
- Vietovei būdingi kultūros, meno ar kitokie dekoratyviniai elementai apgaubia interjerą autentiškumu ir atkuria jo tapatybės fragmentus.
- Natūralios medžiagos prisideda prie tvarumo ir ekologijos principų, o pakartotinai naudojami elementai, pavyzdžiui, restauruoti senoviniai baldai, kuria nostalgijos jausmą.
Istorinių ar senų erdvių pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams procesas yra sudėtingas ir reikalaujantis daug dėmesio. Tokio interjero atnaujinimo procese A. Laurišonis išskiria tris pagrindinius etapus.
Harlem centrui būdingų susijungusių namų eilės (angl. attached houses) architektūra sužaidė nemažą vaidmenį projektuojant namo vidų. Istorinis tiek pastato, tiek aplinkos kontekstas šiame interjere tapo „raktu“ į darnaus dizaino išraišką. Namo plotas buvo padidintas praplečiant pirmąjį ir antrąjį aukštus bei suprojektavus trečiojo aukšto antstatą. Istorinį fasadą ir interjero dizaino sprendimus apjungia raudono mūro fragmentai ir tamsių tonų elementai, o grindų spalva aidi vietovės ir gelsvų plytų lauko sienoje atspalviais.
Renovacija. Patalpų sujungimas, nereikalingų konstrukcinių elementų (sienų ir laiptų pašalinimas), papildomų erdvių projektavimas, patalpų perplanavimas reikšmingai keičia žmogaus jausmą interjero erdvėse. Tokiems projektams būdingi nemaži iššūkiai, kartais tenka pakeisti konstrukcinius sprendimus, bet ir netikėti atradimai, aptinkami originalūs interjero architektūros elementai: paslėpti balkiai, seno mūro ar akmens junginiai.
Komfortas. Tai reikalauja įsiklausymo į užsakovą bei jo poreikius, kruopštaus projektavimo atsižvelgiant į kiekvieną smulkmeną. Preciziškai apgalvoti sprendimai padeda sujungti išlikusią autentiką bei išskirtines tekstūras sukuriant harmoningą vientisumą.
Restauracija. Interjero dekoro pritaikymui būtinos specialistų rankos arba atitinkamų žinių bagažas, norint kokybiškai integruoti vertę turinčius dekoro elementus ar baldus. Dalis dekoro gali tapti tam tikru interjero identiteto tęsiniu, pavyzdžiui, lubų apvadai ar turėklai. Tuo tarpu baldai, nors ir lengviau išdėstomi erdvėje, gali tapti kone pagrindiniu patalpos akcentu. O jiems atkurti ir prižiūrėti reikia papildomų priemonių. Apgalvotas balansas tarp interjero konteksto ir šiuolaikiško dekoro, spalvų bei medžiagų vizualiniai, stiliaus kontrastai gali suteikti individualų ir nepakartojamą įvaizdį interjerui.
Renovuojant 16 butų Palangoje, jų patalpos buvo iš esmės perplanuotos pritaikant išskirtinius dizaino elementus: rievėtas medžio konstruktyvo pertvaras, papildomus lubų elementus. Jie kartu su charakteringa plytelių bei baldų karkasų tekstūra ir forma kuria retro stilių. Atkreiptas dėmesys ir į charakteringą Palangos modernizmo architektūrą: vykdant pastato renovaciją bei projektuojant interjerą, išlaikytos pastato eksterjerui būdingas plastiškumas ir modernistinio stiliaus bruožai.
