Kai prieš dešimtmetį Vilniuje prasidėjo biurų pastatų bumas, apie žaliąją statybą dar niekas negalvojo. Po sektorių nualinusios finansų krizės nekilnojamojo turto vystytojai skubėjo kuo greičiau patenkinti žaibiškai iššokusią paklausą. Šiandien situaciją rinkoje keičia užsienyje vyraujanti žaliosios statybos mada. Pastatų statytojai siekia išsiskirti iš konkurentų, kad suviliotų pačią patraukliausią ir didžiausią kraitį turinčią nuotaką – užsienio investuotoją.
Standartus kelia užsienio kompanijos
Žaliausioje Europos sostinėje – Vilniuje – per artimiausius porą metų turėtų iškilti net 20 naujų verslo centrų, o pusė jų bus žalieji pastatai, siekiantys tarptautinių BREEAM arba LEED sertifikatų. Tačiau toli gražu ne visi statytojai pasiryžę papildomai investuoti į žmonių sveikatą. Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) direktoriaus Evaldo Savickio teigimu, rinkoje vis dar trūksta žinių apie žaliųjų pastatų naudą.
„Skirtumas tarp paprasto ir žaliojo pastato – lyg tarp dvidešimties metų senumo mašinos ir naujausio, automatiškai valdomo sportinio automobilio. Abu jie atlieka tą pačią funkciją, bet komfortas nepalyginamas“, – sakė E. Savickis.
Jo teigimu, didžiausią poveikį biurų projektavimo, statybos ir nekilnojamojo turto vystytojų veiklos kryptims Lietuvoje daro užsienio kompanijų reikalavimai. Užsienio investuotojai Lietuvoje ieško ne tik aukštos kvalifikacijos specialistų, bet ir tinkamų patalpų moderniems biurams, kurios trauktų talentingus darbuotojus ir didintų jų produktyvumą.
Žalieji pastatai išsiskiria pažangiais inžineriniais sprendimais, kurie užtikrina modernias vėdinimo, šildymo, dirbtinio apšvietimo sistemas. Šias sistemas galima valdyti pagal individualius pastate dirbančių žmonių poreikius, taip taupant kaštus ir gerinant veiklos rezultatus.
„Steigdami atstovybes Lietuvoje, užsienio investuotojai iš biurų statytojų dažniausiai reikalauja tarptautinių BREEAM arba LEED sertifikatų. Taip užtikrinama, kad pastatas bus įrengtas pagal naujausias, energiją taupančias technologijas, o darbuotojams bus sudarytos geriausios sąlygos, dėl ko kils produktyvumas ir mažės susirgimų“, – dėsto E. Savickis. Jis taip pat pabrėžia, kad žaliųjų pastatų statybai draudžiama naudoti kenksmingas medžiagas, kurios didina vėžinių susirgimų riziką.
Dėmesys – grynam orui, triukšmo mažinimui ir apšvietimui
Vienas iš svarbiausių žaliųjų pastatų kriterijų – kokybiškas, šviežias oras patalpose. Tokių pastatų statytojai itin daug dėmesio kreipia į vėdinimo sistemas, kurios užtikrina, kad anglies dioksidas būtų efektyviai pašalinamas iš patalpų.
Kitas svarbus aspektas – akustinis komfortas patalpų viduje. Jį lemia pastato fasadas, naudojamos statybinės ir apdailos medžiagos, kurios sulaiko triukšmą iš gatvės. „Lietuvoje nėra reglamentuojamas triukšmo lygis biurų pastatuose. Tuo tarpu siekiant gauti, pavyzdžiui, BREEAM sertifikatą, reikalaujama, kad triukšmas iš aplinkos būtų ne didesnis nei 40 dB. Tai padeda sukurti komfortiškesnę ir produktyvesnę darbo aplinką“, – komentavo E. Savickis.
Trečias svarbus žaliųjų pastatų reikalavimas – maksimalus natūralios šviesos kiekis. Projektuojant pastatą, rengiama analizė, kur ir kaip bus išdėstytos darbo vietos, kad kuo daugiau žmonių turėtų vaizdą pro langą ir galėtų kas 10 minučių perfokusuoti žvilgsnį. Ekspertai vertina, kaip toli patenka dienos šviesa, kaip tolygiai ji pasiskirsto po patalpas, kad jos užtektų visiems, o ne tik tiems, kurie sėdi prie lango.
„Ne mažiau svarbus ir dirbtinis apšvietimas. Žaliuosiuose pastatuose turi būti užtikrinamas kokybiškas apšvietimas tamsiu paros metu. Be to, reikalaujama, kad kiekvienas darbuotojas galėtų reguliuoti dirbtinės šviesos kiekį pagal savo poreikius“, – pasakojo E. Savickis.
Socialinė nauda atsispindi finansų lentelėse
LŽPT direktoriaus teigimu, pagal šiuos kriterijus įrengti žalieji pastatai sukuria dvi esmines naudas – finansinę ir socialinę.
„Akivaizdu, jog biure, kuriame šviesu, šilta, daug deguonies, žmonės jaučiasi žvalūs ir energingi, todėl didėja jų produktyvumas, kas daro tiesioginę įtaką įmonės finansiniams rezultatams. Pasaulinės žaliųjų pastatų tarybos ataskaitoje teigiama, kad žaliuosiuose pastatuose darbuotojų produktyvumas yra 7 procentais didesnis, o sergamumas – 8 proc. mažesnis nei įprastuose. Tai reiškia, kad žmonės įprastuose pastatuose dirba 8 proc. mažiau laiko ir sukuria 7 proc. mažiau vertės“, – aiškino E. Savickis.
Be to, gera darbo aplinka tampa svarbiu įrankiu pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus, vadinasi, suteikia verslui konkurencinį pranašumą.
„Praktika rodo, kad IT ar bankų sektoriuose vyksta atkaklios varžybos dėl gerų specialistų – darbuotojai atidžiai vertina viską, ką darbdaviai pasiūlo. Geros darbo sąlygos, komfortas kompanijoms padeda privilioti naujus talentus ir išlaikyti esamus, nes darbuotojus motyvuoja nebe tik pinigai“, – patikino E. Savickis.
Skaičiuoja kiekvieną eurą
LŽPT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 27 sertifikuoti, kitaip tariant, žalieji pastatai, o dar apie 15–17 pastatų vertina ekspertai. E. Savickio teigimu, tokių pastatų galėtų būti ir daugiau, tačiau statybų sektoriuje vyrauja įsitikinimas, kad investicijos į tvarius sprendimus neatsiperka.
„Statybos yra verslas, tad skaičiuojamas kiekvienas išleistas euras. Investicija į žaliuosius pastatus paprastai yra maždaug 2 procentais didesnė nei į paprastus, tačiau atsiperka dėl mažesnių eksploatacinių išlaidų. Tai itin aktualu tiems statytojams, kurie planuoja valdyti pastatą bent 10 metų. Jiems svarbu, kad pastatas būtų ilgaamžis, mažai nusidėvėtų, kad sistemos būtų efektyvios, o nuomininkų pasitenkinimas kuo aukštesnis. Be to, žalieji pastatai yra likvidesni, juos galima parduoti brangiau“, – vardijo E. Savickis. Jis pabrėžė, kad statant žaliąjį pastatą labai didelis dėmesys skiriamas racionaliam pinigų panaudojimui. Tvarūs sprendimai turi būti finansiškai pagrįsti ir nešti apčiuopiamas finansines naudas.
LŽPT vadovo teigimu, statybos sektoriaus atstovams būtina prisitaikyti prie tarptautinių standartų, kuriuos diktuoja užsienio kompanijos.
„Pirmosios žaliuosius sprendimus pradėjo diegti užsienio kapitalo NT kompanijos. Konkurencija skatina neatsilikti ir lietuviškas bendroves. Juk norint išlikti lyderiu, būtina judėti į priekį, diegti naujoves. Kita vertus, rinkoje trūksta žinių apie išmanius sprendimus, todėl LŽPT lapkričio 10 dieną organizuoja didžiausią Baltijos šalyse tvaraus nekilnojamojo turto vystymo konferenciją „Žalieji pastatai – Vilnius“, į kurią dalytis patirtimi kviečia profesionalus iš užsienio“, – sakė E. Savickis.
Antrą kartą rengiama tarptautinė konferencija „Žalieji pastatai – Vilnius, 2016“ yra didžiausias tvaraus nekilnojamojo turto vystymui skirtas renginys Baltijos šalyse. Šiemet įžvalgomis apie tvaraus NT vystymo principus dalysis, praktinius pavyzdžius pristatys žaliausio pasaulyje pastato „The Edge“ auditorius, NT ir tvarios plėtros konsultantas Edwinas van Eeckhovenas, lyderiaujančios Švedijos NT bendrovės „Vasakronan” CSR vadovė Anna Denell, „Samsung Electronics“ tarptautinio verslo technologijų strategijos vyresnysis vice-prezidentas dr. Dochulas Choi, „BRE Global“ direktorius Martinas Townsendas ir daugybė kitų profesionalų.
Konferencija vyks š. m. lapkričio 10 d. Vilniuje, verslo centre „Quadrum“ (Konstitucijos pr. 21, Vilnius). Daugiau informacijos galima rasti adresu www.zaliejipastataivilnius.lt.
