Blog

Vilniuje labiausiai pabrango prestižinės klasės būstas

Projektas „Basanavičiaus 9A“. „Eikos“ nuotr.

Per 2017 m. pirmą ketvirtį Vilniuje parduota 1118 butų – 3 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir 12 proc. daugiau nei paskutinį 2016 m. ketvirtį. Bendra naujo būsto pasiūla per metus išaugo 7 proc. ir šių metų balandžio pradžioje siekė 3557 butų.

2017 m. pirmą ketvirtį pirminė būsto rinka teberodo didėjantį pirkėjų aktyvumą – per pirmus tris metų mėnesius parduota 1118 butų, t.y. net šiek tiek daugiau nei plėtotojai pasiūlė naujų – 1083. „Kiek nuperkama, tiek ir pasiūloma naujų butų, vadinasi, rinkoje išlieka balansas, padedantis išvengti nepagrįsto kainų augimo“, – teigia „Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibūda. Pasak jo, atsižvelgiant į esamą pardavimų lygį, laisvų butų kiekis būtų parduotas per 10 mėnesių, jei NT plėtotojai sustabdytų naujus projektus Vilniuje: „Sandėlis pagal rinkos aktyvumą nėra didelis, todėl, norint išlaikyti sveiką rinkos situaciją, NT plėtotojai yra skatinami neatsilikti nuo pirkėjų ir pasiūlyti rinkai bent jau ne mažiau naujų butų nei jų yra realizuojama“.

Plėtotojai per 2017 m. pirmą ketvirtį pasirinkimą Vilniuje praplėtė 1083 naujais butais, 19-koje naujų arba tęstinų projektų. Daugiausia projektų papildė ekonominę klasę (10 projektų, apie 400 butų), tačiau daugiausia butų sulaukė vidutinė klasė (7 projektai, apie 600 butų). Prestižinėje klasėje plėtotojų aktyvumas buvo mažesnis dėl ribotos sklypų pasiūlos ir sudėtingesnio derinimų proceso (2 projektai ir 73 butai). Šiuo metu ekonominėje klasėje galima rinktis iš 1364 butų (per metus nepakito), vidutinėje – iš 1726 butų (per metus paaugo 21 proc.) ir prabangaus būsto – iš 467 (per metus pasirinkimas sumažėjo 14 proc. ir vis jaučiamas šio segmento butų stygius).

Pasak „Eikos“ plėtros direktoriaus Martyno Žibūdos, didžiausia pasiūlos konkurencija jaučiama vidutinės klasės segmente, tuo tarpu kai pasiūlos trūkumas – prestižinėje klasėje. „Ši rinkos situacija yra gerai pastebima naujo būsto kainų pokyčiuose. Mažiausia pasiūla formuoja didžiausią kainos augimą prestižiniame segmente ir priešingai – didžiausia konkurencija vidutinėje klasėje neleidžia kainoms stiebtis į viršų“, – pastebi „Eikos“ atstovas. Per metus naujo būsto kaina ūgtelėjo 5,2 proc. iki 1790 Eur/kv. m. Didžiausias kainos augimas fiksuojamas prestižiniame segmente, kur pasiūla mažėja trečią ketvirtį iš eilės. Čia kaina išaugo 9,6 proc. ir siekia 2870 Eur/kv.m. Vidutinėje klasėje metinis kainos augimas yra 4,6 proc. iki 1790 Eur/kv.m, o ekonominėje klasėje kaina perkopė 1400 Eur ribą ir per metus pakilo 6,2 proc.

2017 m. pirmasis ketvirtis išsiskyrė tuo, kad iš 1118 pirminėje rinkoje parduotų butų net 63 proc. buvo parduota namų statyboms neperkopus į antrą jų pusę. Iki šiol šis rodiklis vidutiniškai nesiekė 50 proc. Šių metų pirmame ketvirtyje yra matomas ir akivaizdus baigto būsto sandėlio mažėjimas – baigtų ar baigiamų statyti daugiabučių namų skaičius sumažėjo po trečdalį. Klientų apsisprendimą įsigyti būstą kuo ankstesnėje stadijoje, tikėtina, lemia mažesnių butų pasiūlos trūkumas projekto pabaigoje. „Pastebime, kad didžioji dalis būsto yra parduodama iki pastato statybos pabaigos, o pirmiausiai yra nuperkami mažiausi, investicijai tinkamiausi butai projekte“, – pastebi M. Žibūda.

Daugiausia būsto nupirkta Šnipiškėse (173 – 15 proc. nuo visų parduotų butų), Pilaitėje (147 – 13 proc.) ir Naujamiestyje (131 – 12 proc.). Didžiausias laisvų butų pasirinkimas 2017 m. balandžio pradžioje buvo Naujamiestyje (741), Šnipiškėse (592) ir Baltupiuose (416).

Projektas „Tilto-12“. „Eikos“ nuotr.

Projektas „Tilto-12“. „Eikos“ nuotr.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.