Viceministras V. Šilinskas apie Statybininkų kortelės kūrimą: matome nemažai rizikų

BNS 2021 vasario 18 d.
Statybininko kortelė.

Apsisprendus įteisinti statybininko tapatybės identifikavimo (ID) kortelę, jos sukūrimas būtų finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF), sako socialinės apaugos ir darbo viceministras. Naujai kūriamame įstatyme jis teigia matantis rizikų, kurias bus siekiama pašalinti.

„Prašysime lėšų iš tenai. Jeigu gausime, matyt, darysime, o jeigu negausime, tai turėsime daryti statybininkų kortelę ar kažkokią kitokią“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė Vytautas Šilinskas.

Socialinės apaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pranešė, kad visiems ministerijos planuojamiems projektams iš RRF siekiama gauti 483 mln. eurų.   

V. Šilinskas pranešė, kad siekiant skubiau priimti sprendimus dėl tokios kortelės įteisinimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai jau išsiųsta Užimtumo įstatymo pataisa, numatanti, kas būtų atsakingas „už nelegalų statybininką statybos aikštelėje“. 

„Kai bus tas asmuo, ir pats rangovas visų pirma rūpinsis, kad nebūtų nelegalų. Šiandien nei užsakovui, nei rangovui nėra atsakomybės už nelegalų darbą. Kai atvažiuoja statybų inspektorius, randa 20 nelegalių žmonių, visi sako, kad nė pas vieną jie nedirba“, – aiškino jis. 

Užimtumo įstatymo pakeitimais numatoma, kad jeigu darbdavys, nesudaręs darbo sutarties raštu arba nepranešęs „Sodrai“ bent prieš vieną darbo dieną iki įdarbinto žmogaus darbo pradžios, yra subrangovas, tada tiesioginis jo rangovas ar kiti subrangovai taip pat būtų atsakingi už nelegaliai dirbantį žmogų. 

Už nelegalų darbą siūloma bausti 868-2896 eurų baudomis, o jeigu įmonė jau būtų bausta už tuos pačius nusižengimus per pastaruosius dvejus metus, bauda siektų 2896-5792 eurus už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.  

Šios pataisos galiotų ne tik statybų sektoriui. V. Šilinskas teigė išnagrinėjęs anksčiau teiktus politikų, statybininkų ir kitų institucijų siūlymus dėl statybininkų kortelės.

„Išsiskyriau, kad yra dvi problemos: viena, kad statybose nelegalus darbas, kur apskritai žmonės yra neregistruoti ir nėra matomi, o kita yra nedeklaruotas darbas. Tai bet kurią kortelę įvedus neišsprendus nelegalaus darbo, nesprendžiam problemos. Jeigu nelegaliai dirbančiam asmeniui pasakysime, kad tu privalai dabar turėti kortelę, tai kodėl jis ją turėtų įsigyti? Nesvarbu, ar mes statybininkų, ar valstybinę padarysime tą kortelę, jis ir toliau neims ir neturės tos kortelės,“ – kalbėjo viceministras.    

Tuo pačiu V. Šilinskas sakė turįs priekaištų Seime jau svarstomoms pataisoms dėl statybininkų kortelės.  

„Įstatyme matome nemažai rizikų. Ten irgi koreguotume. Tai nebus toks, koks buvo pateiktas“, – teigė jis.  

2019 metais tuometinė Vyriausybė norėjo įdiegti privalomą statybininko tapatybės kortelę. Šiam siūlymui dar turėjo pritarti Seimas, tačiau tam būtini įstatymų projektai iki šiol nebaigti svarstyti Seimo komitetuose.   

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tokią kortelę norėtų įdiegti nuo 2022 metų. 

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat ragina valdančiąją koaliciją įteisinti statybininko kortelę – anot jo, dėl to mažėtų šešėlis, valstybės biudžetas surinktų kelis šimtus milijonų papildomų eurų.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Dalintis:
Komentarai