Blog

„Vesta house“: dera tvarumas ir racionalumas

„Vesta house“
„Vesta 100“ baigiamas statyti sostinėje.

Sostinės Pilaitės mikrorajone baigiamo statyti tvaraus individualiojo namo „Vesta 100“ komanda – užsakovai, architektai, projektuotojai ir rangovai – gali didžiuotis. Jiems pavyko pastatyti sveiką, komfortišką, ilgaamžį, energiškai efektyvų namą, paliekantį itin mažą aplinkosauginį pėdsaką ir atsakingai vartojantį gamtos išteklius. Tokį namą, įsigiję kartotinį projektą, šiandien gali pasistatyti bet kuris pasiryžęs investuoti į aplinkos ir gyvenimo kokybę.

Objektas skaičiais

• Energinė klasė A+ (potencialiai gali siekti A++ su saulės baterijomis, kurios bus įrengtos vėliau).
• ~ 30 proc. vandens vartojimo sumažinimas (nuo standartinės praktikos Lietuvoje pagal EDGE standartą).
• ~ 70 proc. įkūnytos energijos sumažinimas (nuo standartinės praktikos Lietuvoje pagal EDGE standartą).
• 2,12 t CO2 per metus. CO2 emisijos sumažinimas pastato eksploatavimo metu (nuo standartinės praktikos Lietuvoje pagal EDGE standartą).

Kriterijai – aiškiai apibrėžiami

Kaip paaiškino produkto vadovas Eugenijus Šapel, individualiojo namo „Vesta 100“ tvarumą galima apibrėžti konkrečiais kriterijais, vieni pagrindinių – energinis naudingumas, įkūnytos energijos kiekis, medžiagų LOJ emisija, vandens prietaisų efektyvumas, statybinių atliekų kiekis ir, žinoma, finansinis pagrįstumas.

Protingas namo orientavimas sklype leidžia efektyviai išnaudoti pasyviąją saulės energiją. Namo atitvarų mazgai suprojektuoti išvengiant šalčio tiltų ir užtikrinant aukštą sandarumo lygį. Gausiai apšiltintos ir sandarios pastato atitvaros išlaiko šilumą patalpose šaltuoju metų laiku.

Kitas svarbus tvaraus namo kriterijus – vandens sunaudojimas, taip pat panaudotų statybinių ir apdailos medžiagų įkūnytos energijos kiekis. Pavyzdžiui, itin populiarus betonas turi labai didelį įkūnytos energijos kiekį. O štai mediena – kur kas mažesnį arba netgi neigiamą. Taigi, namo „Vesta 100“ sienoms panaudota medinio karkaso skydinė konstrukcija. Sveiką mikroklimatą kuria ir kvėpuojančios sienos, kurios yra atviros difuzijai.

Sienų fasadas yra natūraliai ventiliuojamas, apdailintas dailylentėmis, dažytomis linų sėmenų aliejumi. Šilumos izoliacinės medžiagos, pagamintos iš perdirbtos žaliavos, turi atsakingos kilmės CoC sertifikatus ir labai aukštas šilumines charakteristikas. Mediniai energiją tausojantys langai su trijų stiklų paketu, šiltu rėmeliu ir selektyvine danga. Naudojami tik FSC sertifikuoti medienos profiliai, M1 emisijos klijai ir dažai. Vidaus apdailai parinktos medžiagos, kontroliuojant lakiųjų organinių junginių kiekį ir užtikrinant sveiką mikroklimatą. Gaminiai pasižymi mažu CO2 pėdsaku ir yra ekonomiški. Statant namą „Vesta 100“ naudotos tik mažas LOJ (pavyzdžiui, formaldehidai) emisijas turinčios sertifikuotos medžiagos: dažai, grindų danga, baldai, konstruktyvo medžiagos, kurios užtikrina sveiką ir saugią aplinką gyventojams.

Skaičiuojama, jog individualiojo namo „Vesta 100“ šildymo išlaidos per metus siektų 170 eurų.

Skaičiuojama, jog individualiojo namo „Vesta 100“ šildymo išlaidos per metus siektų 170 eurų.

Anot E. Šapel, labai svarbu statybos proceso ir pastato eksploatacijos metu susidarančios atliekos. Gamykloje gaminant skydus susidariusios atliekos panaudotos pakartotinai arba atiduotos perdirbti.

Galiausiai, atkreipė dėmesį specialistas, statant individualųjį namą, ne visuomet pakankamai dėmesio skiriama infrastruktūrai ir susisiekimui. Jei klientas kreipiasi į „Vesta house“ komandą, sklypas renkamas atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą, nekuriant naujos. Kiti svarbūs kriterijai, kuriais patikėjo namą pasistatyti panorę vilniečiai, yra ekologija ir ekonominis atsipirkimas. „Vesta house“ namo statybos trunka triskart trumpiau, palyginti su įprasto namo projektavimu ir statybomis.

Standartizuotas produktas garantuoja, kad statybos vyks nenukrypstant nuo sąmatos ir terminų, sykiu gerokai sumažinama defektų rizika, nes visų paslaugų tiekimas vyksta iš vienų rankų. Specialistai skaičiuoja, kad namai, suprojektuoti ir pastatyti remiantis darniaisiais principais, turi maždaug 20 proc. didesnę vertę, palyginti su įprastais namais. Specialisto žodžiais, statant tradiciniu būdu, projektas dažniausiai pabrangsta dėl per trumpo laiko, skirto projektavimui, ir statybos procese atsiradusių klaidų. Statybos pabrangsta ir dėl to, kad statant ūkio būdu neįtraukiami profesionalai.

„Vesta 100“ sienoms panaudota medinio karkaso skydinė konstrukcija.

„Vesta 100“ sienoms panaudota medinio karkaso skydinė konstrukcija.

Inžinerinės sistemos – komfortui

Namui „Vesta 100“ panaudota sistema „oras-vanduo“. Tai šiuo metu rinkoje vienas patraukliausių šildymo ir karšto vandens šaltinių. Pagrindiniai pranašumai yra pigesnė sistema, lengvesnis įrengimas, dabartinė technologija leidžia pasiekti aukštą COP, besikeičiantis ir švelnesnis klimatas padaro šią sistemą patikimą su geru kainos ir kokybės santykiu. Galiausiai, „oro-vandens“ siurblių pasirinkimas yra didesnis nei geoterminių.

Šilumos siurblys atlieka dar vieną funkciją – vidurvasarį karštomis dienomis atvėsina patalpas. Vėdinimui naudojama kontroliuojama 95 proc. naudingumo rekuperacinė sistema. Kas dvi valandas patalpose pakeičiamas visas oras, sykiu pašalinama drėgmė ir užkertama galimybė susidaryti pelėsiui.

Beje, E. Šapel patvirtina – „Vesta 100“ neturi tvarumą įrodančio sertifikato, nes jis bent kol kas per brangi našta užsakovui. Pasaulyje – ne viena vertinimo sistema, kuri leistų sertifikuoti pavienius individualiuosius namus (LEED for Homes, EDGE, HQE, DGNB), tik kol kas jos nėra finansiškai patrauklios vertinimo sistemos, nes daugumą standartų yra orientuoti į masinę rinką.

Ir nors, anot pašnekovo, žmonės vis labiau ima vertinti sveiką ir kokybišką gyvenamąją aplinką, svarbiu kriterijumi išlieka kaina. „Tvarūs namai kokybiškesni ne dėl gaunamo tvarumą patvirtinančio ženklo, o dėl to, kad tokiame name daugiau dėmesio skiriama projektavimui ir diegiamiems sprendimams. Didžiojoje Britanijoje atlikta nemažai studijų, patvirtinančių, kad žmonės yra pasiruošę primokėti už tvarų, sertifikuotą individualųjį namą. Panaši tendencija formuojasi ir Lietuvoje“, – sakė pašnekovas.

„Vesta house“ namo apdailai panaudotos tik nekenksmingos ir aplinkos neteršiančios medžiagos.

„Vesta house“ namo apdailai panaudotos tik nekenksmingos ir aplinkos neteršiančios medžiagos.

Dėmesys gamtai ir žmogui

Nors kalbant apie pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodus, akcentuojamas poveikis aplinkai, ne mažiau svarbu žmogaus sveikata ir patogumas. Storas namo „Vesta 100“ mineralinės vatos sluoksnis standžiose skydinėse konstrukcijose leidžia pasiekti puikią garso izoliaciją ir išskirtinį akustinį komfortą. Name yra efektyviai išdėstytos patalpos ir suplanuotas jų plotas, patogu patekti iš vienos patalpos į kitą, optimalus pastato zonų funkcionalumas. Grindinis šildymas visur tolygiai paskirsto šilumą. Vertikalus temperatūros pasiskirstymas – šilčiausia pėdų lygyje, kūno aukštyje temperatūra žemesnė, ties žmogaus galva žemiausia – yra artimiausias idealiam žmogaus komfortui.

Sumaniai suprojektuoti dideli langai, pro kuriuos patenka gana daug natūralios šviesos ir atsiveria vaizdas į gamtą, sykiu neišleidžiant per daug šilumos.

Tarptautinės pastatų sertifikavimo sistemos įprastai turi parengusios tipus individualiojo namo sertifikavimui. Pavyzdžiui, „LEED for Homes“. Kriterijai apsisprendus sertifikuoti pastatą panašūs kaip ir komerciniams pastatams, tik labiau pritaikyti individualiajam namui arba butui. Atsižvelgta į pastato tipą ir kliento poreikius.

„Vesta 100“ sienoms panaudota medinio karkaso skydinė konstrukcija.

„Vesta 100“ sienoms panaudota medinio karkaso skydinė konstrukcija.

Pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodas „Breeam“ turi vietinę, Didžiosios Britanijos rinkai pritaikytą sertifikatą. Žaliųjų pastatų sertifikatu EDGE (angl. Excellence in Design for Greater Efficiencies) sertifikuojami komerciniai ir gyvenamieji pastatai.

Projekto kūrėjai patvirtina – projektuojant namą „Vesta 100“ itin daug dėmesio skirta racionalumui, komfortui, atsisakyta netikslingų dizaino elementų.

Tvarios plėtros konsultantas Evaldas Savickis komentavo, kad statybą racionalia galima pavadinti tuomet, jei skirta pakankamai laiko projektavimui ir pačiam statybos procesui. Racionalumo ambasadoriais būtų vadinami skandinavai ir vokiečiai, vertinantys skydinius namus.

100 kv. m ploto name „Vesta 100“ yra trys miegamieji, sanitariniai mazgai, darbo kambarys, skalbykla, erdvi svetainė su virtuve, tamsus kambarys ir katilinė, nors atrodo, kad tai sunkiai įmanoma. Pašnekovas primena – kiekvienas kvadratinis metras kainuoja, jį reikia prižiūrėti. Racionalumas atsiskleidžia ne tik per planą, estetiką, bet ir per gyvenseną, todėl linkėjo mažiau brangių sprendimų, kurie gražiai atrodo, o daugiau funkcionalumo: kokybiškos vėdinimo sistemos, kurios reikia konkrečiam namui, išmintingo projektavimo. Galiausiai namas turėtų būti išmanus, bet ne išprotėjęs.

„Isi Baltic“: inžinerinių sistemų įrengimas

Bendrovė „Isi Baltic“ individualiajame name „Vesta house“ įrengė šildomųjų grindų ir vandentiekio sistemas. Įmonės „Isi Baltic“ specializacija – inžinerinių sistemų (šildymo, vėsinimo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų) įrengimas ir garantinė jų priežiūra. Bendrovės darbuotojai, sėkmingai įgyvendinę daugybę projektų ir pritaikę naujas technologijas, sukaupė solidžią patirtį, taigi, klientams gali pasiūlyti racionalius ir kokybiškus sprendimus.

Bendrovė bendradarbiauja su geriausiais pasaulio inžinerinių sistemų gamintojais.

Sprendimą dalyvauti „Vesta house“ projekte, anot „Isi Baltic“ direktoriaus Kazimir Drutel, lėmė jo išskirtinumas. Individualiajame tvariame name įrengti energiškai efektyvūs plokštuminiai pamatai, o juose – inžinerinės sistemos – vandentiekio ir šildomųjų grindų. Pamatų ir grindų betonavimo darbai atlikti vienu metu.

Įrengiant įprastus gręžtinius polinius pamatus, betonas kontaktuoja su gruntu, pamatų pagrindas neapšiltinamas. Įrengiant plokštuminius pamatus, išlyginama aikštelė, užpilamas smėlio sluoksnis, ant jo klojamas termoizoliacinis sluoksnis, įrengiamas karkasas, tuomet – inžinerinės sistemos ir atliekami betonavimo darbai. Betonas neturi kontakto su gruntu, taigi, tokie pamatai – puikus sprendimas itin energiškai efektyviems pastatams.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 kovas.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.