Jo duomenys rodo, kad rajono verslininkai iš savivaldybės norėtų gauti daugiau informacijos apie mokesčius ir lengvatas, darbuotojų mokymų galimybes, licencijas, leidimus, investavimo galimybes, viešuosius pirkimus, patalpų nuomos galimybes.
Jurbarko rajono verslininkų nuomone, reikalingiausios verslui lengvatos būtų parama naujoms darbo vietoms kurti, nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos, pagalba keliant darbuotojų kvalifikaciją, žemės ir žemės nuomos mokesčio lengvatos. Planuodami verslą ir investicijas verslininkai norėtų daugiau žinoti apie aplinkinius pastatus bei sklypus, specialiuosius ir detaliuosius planus, įvestas komunikacijas į pastatus bei sklypus, investavimo sąlygas, galimybes.
Gerinant gyvenimo aplinką ir rajono patrauklumą, verslininkų nuomone, didesnį dėmesį reikėtų skirti sporto infrastruktūros plėtrai ir kultūros renginių įvairovei.
VERTINIMAS
Visiškai nematyti savivaldybės pastangų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas REKAŠIUS
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame savivaldybių indekse Jurbarko savivaldybė užėmė 41 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Nors rajonas smuko žemyn bendrame savivaldybių reitinge (2012 metais – 30 vieta), investicinės aplinkos vertinimas tik nesmarkiai atsiliko nuo šalies vidurkio (49 balai) ir siekė 45,9 balo (iš 100 galimų).
Nežymiai geresnį investicijų srities įvertinimą lėmė ūgtelėjęs ūkio subjektų skaičius vienam gyventojui ir didesnis tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas tūkstančiui gyventojų. Šis skaičius vis dar smarkiai atsiliko nuo Lietuvos vidurkio (4448 litai) ir buvo vos 152 litai. Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, beveik prisivijo vidutinį šalyje (21) ir siekė 18. Priešinga situacija buvo su materialinėmis investicijomis: jos sumažėjo nuo 2381 iki 1985 litų (šalies vidurkis – 4104 Lt) ir sutrukdė rajonui gauti geresnį investicinės aplinkos įvertinimą.
Jurbarko rajonas iš viso Tauragės regiono išsiskyrė tuo, kad čia buvo taikomas aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje fiksuotas pajamų mokesčio už verslo liudijimus dydis. Rajone jis siekė 604 litus, o vidutinis savivaldybių yra 598 litai. Tačiau šį rodiklį atsvėrė mažesnis už šalies vidurkį vidutinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Jis savivaldybėje siekė 0,55 proc.
Savivaldybės nenoras prisiimti atsakomybę už investicijų nepritraukimą į rajoną neprisideda prie investicinės situacijos gerinimo. Tam, kad pritrauktų investuotojų, savivaldybė galėtų pasiūlyti tinkamų sklypų ir patalpų, aktyviau reklamuoti Jurbarką kaip patrauklią vietą investuoti. Nemažai naudos gali turėti savivaldybės interneto puslapis anglų kalba, kur būtų teikiama svarbiausia su investavimu rajone susijusi informacija.
Koją gali pakišti kontrabandinis verslas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas BESAGIRSKAS
Viena vertus, Jurbarko rajonas žvelgiant per pramonės prizmę mažai kuo išsiskiria, negarsėja kaip pramonės kraštas. Kita vertus, čia gali būti galimybė steigtis naujoms pramonės įmonėms.
Geografinė Jurbarko rajono padėtis palyginti nebloga, jis ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi. Rajone įsisteigusios įmonės gali specializuotis prekių, kurios būtų paklausios kaimyninėje šalyje, gamybos srityje.
