Bet juk tai tik požiūrio klausimas – duok projektuotojui užduotį, ir jis pasiūlys sprendimą. Kuo efektyvesnis sprendimas, tuo jis turbūt daugiau kainuos, bet lėšos grįš per didesnį sutaupymą, tad nereikėtų išsigąsti didesnių investicijų.

Išsprendžiamos ir estetinės problemos. Loftuose madinga net palikti atvirus ortakius. Yra galimybių ir kitokio tipo būstuose – juk gaminti ortakius galima nors ir iš vario, pagaliau – užmaskuoti juos nudažius tamsia spalva ir žemiau nei įprasta nuleidus šviestuvus.

Diskutuodami su Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistais priėjome išvadą, kad mūsų senų namų renovacijai būtų tinkamiausias Vokietijoje dažnas sprendimas – ortakius montuoti šiltinimo konstrukcijoje, kad mažiau matytųsi – šviežiam orui paduoti tiesiog po langu išgręžiant skylę ir montuojant joje vožtuvą su grotelėmis, o orui ištraukti panaudoti senąsias sanitariniuose mazguose esančias vėdinimo šachtas. Tada tereikėtų vonios duryse įrengti groteles.

Tiesa, toks būdas tinkamas tik tuo atveju, jeigu įrengiama centrinė rekuperacijos sistema, t. y. ant stogo montuojamas bendras rekuperatorius. Lietuvoje kol kas nežinau daugiabučių, kuriuose būtų tokia įrengta. Įprastai projektuojamos tik oro ištraukimo šachtos, kurios įrengiamos sanitariniuose mazguose. Tik klausimas, iš kur paimamas oras. Ir kuo pigesnio segmento būstas, tuo mažiau tam skiriama dėmesio. Niekur nedingsta ne tik CO2. Įvertinkime ir madą panaikinti pertvarą tarp kambario ir virtuvės, kur oro pritekėjimo nėra, kvapų nesinori, o gartraukis iš buto gali ištraukti 600 kubinių metrų oro per valandą. Šiuo atveju gerai, jeigu langai kiauri…

Brangesniame nekilnojamojo turto projektų segmente jau pasirūpinama įrengti rekuperaciją atskiruose butuose. Ir tai iš esmės geras sprendimas, nes tada pats savininkas atsako už sistemos priežiūrą: parametrų reguliavimą, filtrų pakeitimą. Be to, jis gali savarankiškai reguliuoti ir atskirus parametrus – nustatyti norimą vėdinimo lygį ir pan. Be to, nereikės dalyvauti ginčuose dėl to, ar teisingai sistemos naudotojams padalytos elektros energijos sąnaudos – juk vargu ar kas apskaičiuos, kuriame bute sklendės buvo dažniau atidaromos, kuriame – mažiau. Bet tiesa ir tai, kad centrinės rekuperacijos sistemos įrengimas kiekvienam butui kainuotų mažiau nei individualios.

Blogiausia, kad trūksta vartotojų suvokimo, koks svarbus mūsų sveikatai, gyvenimo komfortui, pastato eksploatacijai yra tinkamas būsto vėdinimas. Todėl šiandien labai gražiai aprengę ir užkonservavę namus, jau po kelerių metų turėsime spręsti dėl to kylančias problemas.

Rimantas KAULAKYS

UAB „Amalva“ techninis konsultantas

Moksliškai patvirtinta, kad oro kokybė lemia žmogaus savijautą. Esant šviežiam ir švariam patalpų orui greičiau įveikiame nuovargį, atsipalaiduojame arba labiau susikoncentruojame, greičiau užmiegame ir geriau išsimiegame. Nustatyta, kad 3 valandų trukmės vėdinimo efektas išnyksta praėjus vos pusvalandžiui.

Patalpų oras laikomas aukštos kokybės, jei jame yra nedaug teršalų. Natūralus patalpų vėdinimas pašalina dalį jų, bet pro atvirus langus iš lauko į namus patenka dulkių, alergenų, vabzdžių, sklinda triukšmas ir pan.

Įsigijus naują būstą arba renovuojant esamą derėtų pagalvoti apie rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimą. Sistema užtikrina ne tik nuolatinę oro cirkuliaciją: į patalpas tiekiamas šviežias išvalytas oras, o iš jų į lauką šalinamas užterštas, bet ir vartotojo nustatytos temperatūros palaikymą patalpose.