• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Vėdinimas – dar neišspręsta daugiabučių namų problema

2015 rugpjūčio 27 d.

Kokia patalpų vėdinimo kokybė šiuo metu Lietuvoje eksploatuojamuose daugiabučiuose namuose? Kaip užtikrinti norminius mikroklimato parametrus įvairių statybos metų daugiabučiuose šaltuoju metų laiku? Tai klausimai, kurie vis dar ignoruojami planuojant senų daugiabučių modernizaciją ir per retai keliami galvojant apie naujų statybą.

Gyvenamųjų patalpų mikroklimato svarba dar nesuvokiama

95 proc. šiuo metu eksploatuojamų senos statybos ir 95 proc. renovuotų bei naujai pastatytų daugiabučių pastatų įrengta natūrali vėdinimo sistema. Statant naujus ar modernizuojant senus daugiabučius visas dėmesys skiriamas pastatų šiltinimui, sandarinimui ir šildymo sistemos tvarkymui, t. y. toms priemonėms, kurios mažina šildymo sąskaitas, o į tinkamos vėdinimo sistemos įrengimą nekreipiama dėmesio ar vengiama apie tai kalbėti dėl išaugančios renovacijos kainos ir kartais nedidelės faktinės energijos taupymo naudos. Be to, modernizuotuose ar naujai pastatytuose daugiabučiuose namuose, kurių patalpos vėdinamos natūraliai, paprastai nebūna numatyta jokių angų (pavyzdžiui, mikroorlaidžių), pro kurias galėtų patekti šviežio lauko oro. Taigi pastatai tampa sandarūs kaip termosas ir praktiškai nevėdinami.

Ar rinkos paklausa galėtų šią situaciją pakeisti? Analizuojant daugiabučių vėdinimo kokybę atlikti techniniai CO2, temperatūros ir santykinės drėgmės matavimai. Be to, socialinė tokių namų gyventojų apklausa parodė, kad jie mažai išmano apie gyvenamųjų patalpų vėdinimo svarbą.

Apklausoje dalyvavo 143 daugiabučių namų gyventojai, kurių butuose yra įrengta natūrali vėdinimo sistema. Nors 68 proc. atsakiusiųjų į klausimyną respondentų pažymėjo žinantys, kad oro tarša prastai vėdinamose ar nevėdinamose patalpose gali būti kelis ar net keliolika kartų didesnė nei lauke, net 90 proc. apklausos dalyvių nežinojo, kokia turi būti oro apykaita patalpose. Apie renovacijos teikiamą naudą mažinant sąskaitas už šildymą yra girdėję 83 proc. respondentų, tačiau tik 39 proc. ką nors žino apie vėdinimo svarbą gyvenamosiose patalpose.

Apklausa parodė, kad 56 proc. respondentų savo gyvenamąsias patalpas vėdina nereguliariai, taigi – nepakankamai. 42 proc. savo patalpas vėdina nuo 2 iki 5 minučių, 37,1 proc. – daugiau kaip 5 minutes, 15,4 proc. – iki 2 minučių. Likę apklausos dalyviai savo patalpas vėdina iki 1 minutės.

Viliaus Ankėno magistro darbe „Daugiabučių oro kokybės ir vėdinimo sprendimų analizė“ atliktas mikroklimato parametrų matavimo tyrimas parodė, kad teršalai patalpose atidarius langą pasišalina per gana trumpą laiką, t. y. per kelias minutes, todėl nenorint peršaldyti gyvenamųjų patalpų jas rekomenduojama vėdinti keliskart per dieną iki 5 minučių.

Atsakymas į kitą apklausos klausimą liudija, kad žinių, kaip pasirūpinti, jog būste būtų pakankamai šviežio oro, gyventojai stokoja: 69 proc. respondentų būdami namuose nuolat ar kartais jaučia pasikartojančius „ligoto“ pastato sindromui būdingus simptomus (XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje pradėtas vartoti terminas, reiškiantis didėjantį žmonių sergamumą ir mažėjantį darbingumą, tuomet sietas su per mažu natūralios šviesos lygiu gyvenamuosiuose namuose ir darbo aplinkoje). Šie simptomai siejami būtent su nepakankamu patalpų vėdinimu. 49 proc. gyventojų yra susidūrę su pelėsių atsiradimu ant buto sienų.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad