Kitais, alternatyviais, atvejais reikalingas šilumos kiekis, palyginti su minėtu variantu, yra mažesnis, tačiau įrenginiams veikti taip pat būtina elektros energija.
Baziniu, natūralaus vėdinimo, būdu užtikrinant 0,5h–1 šviežio oro apykaitą patalpose (kai per valandą pusė patalpoje esančio oro turi būti pakeista šviežiu lauko oru – tai leidžia sumažinti CO2 koncentraciją), šilumos nuostoliams dėl vėdinimo padengti gali būti sunaudojama 50 proc. bendro šilumos kiekio, reikalingo butui šildyti visą šildymo sezoną. Santykinė dalis priklauso nuo šiluminių pastato atitvarų charakteristikų. Geras charakteristikas turinčiame name vėdinimo nuostoliai gali sudaryti pagrindinę šilumos nuostolių dalį. Eksploatuojant kitas vėdinimo sistemas šilumos sutaupymas nuo bazinio varianto skaičiuojamas pagal jų veikimo laiko grafiką ir šilumos rekuperatorių ar regeneratorių efektyvumą.
Išvados
Atlikus daugiabučių pastatų vėdinimo kokybės ir sprendimų analizę galima suformuoti tokius rezultatus bei pastebėjimus: Vidutinė tirtų butų CO2 koncentracijos ore reikšmė visu matavimo laikotarpiu, kuris kiekviename bute truko po savaitę, buvo lygi 1217 ppm. Ši reikšmė yra 22 proc. didesnė už rekomenduojamą 1000 ppm ribą.
Vieno kambario butuose CO2 koncentracija buvo vidutiniškai 30 proc. didesnė nei dviejų ir trijų kambarių butuose. Vidutinė oro temperatūra butuose nustatytu laikotarpiu buvo lygi 21,8oC. Ši vidutinė gyvenamųjų patalpų oro temperatūros reikšmė patenka į higienos normose nustatytą ribinių reikšmių intervalą (18–22oC) šaltuoju metų laikotarpiu. Tačiau net 45 proc. užfiksuotų oro temperatūros reikšmių butuose viršija didžiausią norminę vertę. Didžioji dalis higienos normas viršijančių oro temperatūros reikšmių užfiksuota senos statybos daugiabučių namų butuose, kuriuose nėra galimybės reguliuoti šildymo prietaisus. Vadinasi, tokie butai yra perkaitinami, juose energija naudojama neefektyviai.
Vidutinė santykinė oro drėgmė butuose buvo lygi 46 proc. Ši vidutinė gyvenamųjų patalpų santykinės oro drėgmės reikšmė patenka į higienos normose nustatytą ribinių reikšmių intervalą (35–60 proc.) šaltuoju metų laikotarpiu. Vis dėlto apie 15 proc. užfiksuotų šio mikroklimato parametrų reikšmių netenkino normų.
Vidutinė visų tyrimo metu matuotų butų oro apykaita (apie 0,28 karto per valandą) yra beveik 45 proc. mažesnė už rekomenduojamą 0,5 karto per valandą reikšmę gyvenamosiose patalpose. CO2 koncentracijos matavimai rodo, kad butuose tokios oro apykaitos nepakanka ir yra būtina papildomai vėdinti patalpas pro atidarytus langus.
Atlikus ekonominį daugiabučių namų butų vėdinimo sistemų vertinimą nustatyta, kad tinkamiausia šiuo atveju yra hibridinė vėdinimo sistema. Jos gyvavimo ciklo sąnaudos yra mažiausios iš visų nagrinėtų variantų. Šios sistemos paprastasis atsipirkimo laikas (PAL) ir tikrasis atsipirkimo laikas (TAL) yra trumpiausi – atitinkamai 13 ir 19 metų. Pagrindinė priežastis, kodėl ši sistema yra ekonomiškai geriausia – iš dalies nedidelės pradinės investicijos.
Įvertinus galimą šilumos kainų kilimą gerėja ekonominiai
šilumą atgaunančių sistemų rodikliai. Geriausiai dėl šių priežasčių vertintina centralizuota vėdinimo sistema.
Trumpai apie Viliaus ANKĖNO magistro darbą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto
(VGTU) Pastatų energetikos katedros (energijos inžinerijos ir planavimo studijų programa, energijos inžinerijos specializacija, energetikos ir termoinžinerijos mokslo kryptis) absolventas Vilius Ankėnas baigiamajame magistro darbe „Daugiabučių oro kokybės ir vėdinimo sprendimų analizė“ atliko socialinę daugiabučių pastatų gyventojų apklausą, patalpų mikroklimato parametrų tyrimą ir pateikė rezultatų analizę.
