„Statyba ir architektūra“ rugsėjo 20-ąją surengė vebinarą apie kvartalinę renovaciją, kuriame pristatytos jos galimybės bei sprendimai, kaip tvariau atnaujinti objektus ir mūsų miestus.

Pasak renginio moderatoriaus, VILNIUS TECH Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro direktoriaus Simono Barsteigos, nėra nė vieno miestiečio, kuris nesidomėtų svarbia ir jautria renovacijos tema. Įgyvendinus kvartalinę renovaciją, mūsų miestai ir kvartalai gali tapti ne tik gyvenamosiomis vietomis, bet ir ekosistemomis, padedančiomis keisti požiūrį į aplinką. Kitaip tariant, tinkamai įgyvendinta kvartalinė renovacija gali transformuoti mūsų visuomenę į geresnę ir tobulesnę, nes tinkamoje aplinkoje efektyviai bendradarbiaujama, atsiskleidžia kūrybiškumas. Taigi kvartalinė renovacija – ne tik pastatų atnaujinimas, bet ir bendruomenių formavimas, poveikio aplinkai mažinimas. 

Renginio metu buvo paskelbta apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti, dalyvių nuomone, svarbiausius kvartalinės renovacijos elementus. Atsakymai pasiskirstė taip:

1. Infrastruktūra 
2. Žaliosios erdvės 
3. Kaimynystė
4. Saugumas
5. Viešasis transportas

Tikslas – holistinė renovacija 

Aplinkos ministerijos atstovas Martinas Nyderis pristatė projektą „Miestų atnaujinimas kvartalais“, akcentuodamas, kad kvartalinė renovacija apimta ne tik energinio efektyvumo didinimo priemones: ministerija į procesus nori žvelgti plačiau. Iškelti šie kvartalinės renovacijos tikslai: 

• padaryti renovacijos procesą sklandesnį, didinti jo apimtis; 
• kompleksiškai atnaujinti antžeminę infrastruktūrą bei kurti aiškesnę viešųjų erdvių sistemą;
• įtraukti gyventojus į planavimo procesus ir gerinti jų gyvenimo kokybę;
• požeminės infrastruktūros darbus optimizuoti visam kvartalui;
• visais projekto etapais adresuoti ekologijos, klimato kaitos ir aplinkosaugos problemas. 

Šiuo metu Lietuvoje vyrauja taškinė renovacija, kuri nėra tinkama urbanistiniu ir holistiniu požiūriu. Beveik neįmanoma kvartalų atnaujinti ir neįsitraukiant bendruomenėms, todėl svarbu gyventojus įgalinti dalyvauti planavimo procesuose. 

Nepraleiskite progos sudalyvauti būsimuose SA.lt vebinaruose: https://sa.lt/vebinarai/

Ateities planams – miestų atnaujinimas kvartalais modelis

Gintarė Kapočiūtė, architektė, „Bluma collective“ atstovė, išsamiau atskleidė rengiamo miesto atnaujinimo kvartalais projekto detales. Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti strateginius tikslus, susijusius su poveikio aplinkai mažinimu, didesne energine nepriklausomybe. 

„Sovietmečiu statyti kvartalai dažnai turi gerą infrastruktūrą, puikią viešojo transporto sistemą, žalumą, tačiau jei jų neatnaujinsime, miestai plėsis į naujas teritorijas, tad mažės miestų tvarumas“, – teigia G. Kapočiūtė.

Lietuvoje iki šiol renovuota 118 kvartalų, tačiau renovacijos tempai, rezultatai ir poveikis vis dar nėra pakankami. Kvartalinės renovacijos problemų ir iššūkių yra tikrai nemažai, pavyzdžiui, kaip kvartalas pažymima visa miesto teritorija, renovacijos programos nedetalizuojamos, nepritaikomos prie konkretaus projekto, kvartalo atnaujinimo darbų eiga ne visuomet yra paremta racionaliausia logika, sudėtinga viską suderinti su gyventojais ir t. t.

Tiesa, yra ir gerųjų pavyzdžių – sovietmečiu statytų daugiabučių kompleksinės transformacijos strategijos projektas (MMAP, 2023). Jį peržvelgus galima susipažinti, kaip kvartalai prioritetizuojami, kur didžiausias renovacijos poreikis ir t. t. 

Aplinkos ministerijos interneto svetainėje galima rasti ir užsienio gerųjų praktikų analizę. Ja siekiama skatinti, organizuoti ir sklandžiau įgyvendinti kvartalinę renovaciją. Pagrindinis pavyzdys – namų kvartalas Geteborge, Švedijoje. 2013 m. Geteborgas tapo pirmuoju miestu pasaulyje, išleidusiu žaliąsias obligacijas. Jomis iki 2018 m. surinkta 693 mln. Eur investicijų įvairiems tvarumą skatinantiems projektams. 

_{Ignas Kazlauskas, urbanistas, BLUMA bendraįkūrėjis, Gintarė Kapočiūtė, architektė, BLUMA bendraįkūrėja.}

„Bluma collective“ atstovas Ignas Kazlauskas išsamiai pasakojo apie miestų atnaujinimo kvartalais modelį. Jį rengiant buvo aiškinamasi, kaip turėtų būti organizuojami teritorijų planavimo procesai, kaip išlaikyti sprendinių kokybę, vertinti situaciją kompleksiškiau. Nustatyta, kad visą kvartalinės renovacijos procesą galima suskirstyti į 6 lygmenis. 

Anot I. Kazlausko, modeliu siekiama užtikrinti, kad visi proceso dalyviai aiškiai suprastų, kokiuose etapuose kas yra daroma, kokie dokumentai yra rengiami, kokiame žingsnyje yra įtraukiama bendruomenė, kur reikia koordinuoti klausimus su inžinerinių tinklų valdytojais, kokios turėtų būti rengiamos studijos ir investiciniai projektai. Projekto rezultatas – netrukus bus sukurta pagalbinė medžiaga, metodinis įrankis, padėsiantys visais atžvilgiais geriau ir tvariau įgyvendinti kvartalinę renovaciją. 

Ventiliuojamos ir tinkuojamos fasadų šiltinimo sistemos renovacijai

Laima Biezumaitė-Ancevičienė, „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninė vadovė, minėjo, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. pastatų projektavimui ir statybai galima naudoti tik turinčias Europos techninį įvertinimą ir paženklintas CE ženklu arba turinčias Nacionalinį techninį įvertinimą vėdinamas sistemas. Visi fasadų elementai – izoliacijos, tvirtinimo, apdailos medžiagos ir kt. – turi būti testuoti, patvirtintas jų tinkamumas naudoti. 

Sertifikuotų sistemų jau yra tikrai nemažai, tačiau jos vis tiek neatitinka rinkos poreikių: „Iš architektų, visuomenės, kitų rinkos dalyvių buvo diskusijų, buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją, kad esamas reikalavimas apriboja architektūrinę laisvę, neleidžia įrengti įdomesnio, išskirtinio fasado, taigi 2024 m. vasario mėn. išleistas reglamento pakeitimas, numatantis kelias papildomas galimybes“, – apie pokyčius kalbėjo L. Biezumaitė-Ancevičienė. 

Šiuo metu vyrauja dvi pagrindinės kryptys dėl tvarumo kriterijų – Aplinkos ministerija skatina skydinę renovaciją, kai naudojami mediniai skydai, taip pat gamybos procesuose pritaikyti kuo daugiau perdirbtų medžiagų. L. Biežumaitė-Ancevičienė pristatė inovatyvias šilumos izoliacijos plokštes, jų šilumos laidumo koeficientus bei įrengimo / montavimo galimybes. 

Jovita Babinskė, „Saint-Gobain statybos gaminiai“ pardavimų projektų vadovė, vebinaro dalyvius supažindino su dekoratyviniam tinkui įrengti skirta „AQUABALANCE“ technologija. Ją pasitelkus pagamintas dekoratyvinis tinkas užtikrina ilgą tarnavimą ir puikią estetiką, gamyboje nenaudojami kenksmingi biocidai. „AQUABALANCE“ fasado tinkas džiūsta gerokai greičiau. Dėl specialios mikrokanalų struktūros vanduo pasiskirsto, nesiskverbia į paviršiaus nelygumus, o drėgmė greitai išgarinama.  „Pažangi drėgmės kontrolės technologija užtikrina, kad tinkuojami fasadai išliks švarūs net ir esant sudėtingoms oro sąlygoms“, – teigia J. Babinskė. 

Terakotos plokštės – naujai atgimę laiko patikrinti sprendimai 

Įmonės „Exterus“ vadovas Justas Motiejūnas pristatė kelis tipinius renovacijos sprendimus. Tinkuotos fasado sistemos – labai populiarios, pradėtos naudoti jau pačioje renovacijų pradžioje. Po truputį atsiranda medžiagų, kurios tinkuojamą fasadą gali padaryti tvaresnį, ilgaamžiškesnį, iš esmės keliantį mažiau problemų. Bet visgi naudojant tipines medžiagas po kelerių eksploatavimo metų fasadą vis tiek reikia plauti bei perdažyti. 

Taip pat vebinaro dalyvis pateikė pavyzdžių, kaip atrodo nekokybiškai renovuoti pastatai – naudojant fibrocementą, neišlaikomos vienodos spalvos, kiekviena plokštė blunka skirtingai, dėl pačių plokščių specifikos atsiranda įtrūkimų, kampuose nutrūksta kniedės ir t. t. 

Puiki alternatyva ankstesnėms renovuojamų fasadų medžiagoms  – fasadinės keramikos plokštės. Vartotojai po truputį susipažįsta su kokybiškomis keramikos plytelėmis: „Didelio formato plytelės suteikia puikų estetinį vaizdą, turi daug dekoro variacijų. Bet vėlgi tai nėra pigus sprendimas, nes nematomas tvirtinimas iškelia kainą“, – sako J. Motiejūnas. 

Stogų sprendimai, keičiantys miesto veidą

Kęstas Gudelevičius, atstovaujantis įmonei „Kečas“, vebinare pristatė plokščiųjų stogų privalumus atliekant kvartalinę renovaciją. Dabartinės renovacijos tiesiog apsiriboja standartiniu stogo pakeitimu, nors iš tikrųjų plokščių stogų galimybės yra pakankamai plačios. Anot K. Gudelevičiaus, vykdant kvartalinę renovaciją, verta pagalvoti apie: 

• energinį efektyvumą;
• gyvenimo kokybę;
• aplinkosaugą;
• ekonominę naudą;
• karščio salų mažinimą.

Lietuvoje vyrauja juodos spalvos bitumo, kuris vasarą labai stipriai įkaista, stogai. Tačiau vis dažniau pasirenkamos baltos dangos – vadinamieji vėsūs stogai. Ant vėsiųjų stogų sumontuojami saulės moduliai, kurie generuoja daugiau energijos – taupo pastatų savininkų pinigus ir teikia papildomą naudą. 

Balta stogų danga lėčiau sensta, karščio salų efektas sumažėja net iki 50 proc., efektyviau veikia kondicionavimo sistemos, tad padidėja gyventojų komfortas vasarą, mažėja anglies dvideginio emisija bei aplinkos temperatūra. 

Vis labiau populiarėja ir verta dėmesio investicija tampa ir žalieji stogai, vis tik juos reikia atidžiai įrengti. Pranešėjo nuomone, gana dažnai pasitaiko atvejų, kai žalias stogas leidžia vandenį, o pažeidimą aptikti sunku. Taip nutinka dėl to, kad prie žaliųjų stogų dirba kelios skirtingos įmonės – viena stogą įrengia, kita apželdina ir t. t. Tačiau šiuolaikinės technologijos ir sprendimai paklojus dangą leidžia surasti visus, net ir pačius menkiausius pažeidimus. 

Tinkamai parinktos dangos gali padėti sumažinti aplinkos temperatūrą

Arnoldas Saldys iš įmonės „Betono mozaikos“ skaitė pranešimą „Kvartalinė renovacija. Dangos, produktai ir sprendimai“. Jis pristatė gaminį, kuris vykdant renovacijas galėtų būti vadinamas ateities sprendimu. „Ažūriniai grindinio sprendimai – mūsų ateitis, jie išgelbės miestus. Mums reikia kuo daugiau gamtos įsileisti į savo erdves“, – teigia A. Saldys. 

Vienas naujausių „Betono mozaikos“ įgyvendintų projektų – vandens sportų centras „Svencelės salos“, kuriam sukurtas specialus gaminys – „Eco Line“ betoninės trinkelės. Projekto kūrėjų tikslas buvo išsaugoti žaliąsias erdves, išlaikyti ryšį su gamta, vandeniu. Šios trinkelės taip pat padėjo išspręsti problemą, kai didžioji dalis vandens nuteka ne ten, kur reikia, o, pavyzdžiui, į gretimą sklypą: įrengus ažūrinį grindinį, didžioji vandens dalis susigeria į jį, tad išvengiama vandens pertekliaus, palaistoma veja. 

Visą vebinarą, skirtą kvartalinei renovacijai, galite peržiūrėti įraše: