„Ten, kur biokuras ruošiamas, miškas gauna naudos. Surinkus šakas ir kirtimo liekanas tolygiau apželdinamos iškirstos biržės, gerėja sanitarinė ir priešgaisrinė miškų būklė. Anksčiau visos medienos atliekos tiesiog likdavo sukrautos valksmuose ir ten supūdavo. Žinoma, tai nebuvo geriausia išeitis, bet kitos tiesiog nebuvo. Valksmuose sukrautos medienos atliekos keldavo ir gaisro riziką. Be to, ir miško kenkėjams tai būdavo palanki terpė veistis. Tad geriau, kai dabar šios atliekos surenkamos“, – sakė Varėnos miškų urėdijos urėdas T. Bazevičius.

Varėnos miškų urėdijoje sąlygos biokurui ruošti yra gana dėkingos – miškai sausi, jais galima lengvai privažiuoti įvairias vietas. Todėl ir finansiškai tai daryti apsimoka, nes biokuro rinkimo sąnaudos yra mažesnės palyginti su sunkiau prieinamomis vietovėmis. Pirkėjams irgi nereikia važiuoti iš toli – netoli yra Varėnos ir Alytaus katilinės, kuriose deginamas biokuras. Biokuro pirkėjai atvažiuoja ir iš Vilniaus.

Biokuro paklausą Varėnos miškų urėdija pajuto maždaug prieš trejetą metų. Kaip tik tuomet ir praūžė škvalas. Tad laimė, kad nemaža dalis suniokoto turto nenuėjo perniek.