Užupyje iškilo unikalus pastatas su įstiklintu lūžiu ir „kapitono tilteliu“

Aušra Nyman 2020 lapkričio 25 d.
Didelė dalis pastato paslėpta po žeme – cokoliniame aukšte – biuras, viršutiniuose – butams skirta erdvė.

Dažniausiai įtrūkiai ar plyšiai yra mažiausiai pageidaujamas reiškinys statybose. Tačiau būtent tokią netikėtą emociją projektuojamam namui su biuro patalpomis sostinės Užupio rajone suteikė Donaldas Trainauskas, studijos „4 PLIUS“ architektas. Projekto autoriaus teigimu, šį sumanymą lėmė sklypo konfigūracija.

Prisitaikyti prie esamo užstatymo

Senamiesčio prieigose, vaizdingame, vilniečių ir miesto svečių pamėgtame Užupio rajone, beveik nebelikę laisvų, naujoms statyboms tinkamų sklypų, todėl kiekvienas naujai atsiradęs objektas sulaukia praeivių dėmesio. Tokioje situacijoje architektams neretai knieti suprojektuoti efektingą, išskirtinį statinį.

Tačiau šio projekto autorius nepasidavė pagundai ir pagarbiai prisiderino prie nuo seno susiformavusio užstatymo, medžiagiškumu, masteliu ir formomis atkartodamas tradicinės, istorinei miesto daliai būdingos architektūros bruožus, papildydamas gretimų senų namų kompoziciją šioje paveldo teritorijoje ir organiškai įsiterpdamas į aplinkinio užstatymo audinį.

Medžiagiškumu, masteliu ir formomis pastatas atkartoja tradicinės, istorinei miesto daliai būdingos architektūros bruožus.

Sklypo forma padiktavo lūžio liniją

Pagrindinė architektūrinė ir urbanistinė idėja – būdinga senamiesčiams klasika: maksimaliai išnaudoti palyginti nedidelio sklypo plotą, prišliejant gatvės pusės fasadą prie perimetrinės užstatymo linijos, kad ir laužtos. Netikėta tai, kad architektas nepabūgo to pabrėžti, įvesdamas įstiklintą lūžio liniją, kartu lyg ir užsimindamas apie pagrindinę čia įsikūrusio biuro veiklą – šiuolaikinių langų su mediniais profiliais gamybą.

Pagrindinė koncepcija – maksimaliai išnaudoti palyginti nedidelio sklypo plotą, prišliejant gatvės pusės fasadą prie perimetrinės užstatymo linijos, kad ir laužtos.

Atsivėrusioje įstiklintoje dalyje svetingai pasitinka pagrindinis įėjimas, įcentruotas į lūžio ašį, interpretuojant priešais esančio namo portiką. Dėl vietos stokos sklype, požeminiame aukšte, numatyta automobilių aikštelė, į kurią nusileidžiama specialiu, jiems skirtu liftu. Pirmame, cokoliniame aukšte, įleistame į šlaitą, suplanuotos komercinės patalpos – įmonės biuras, o viršutiniai aukštai skirti gyvenamajai funkcijai: kiekviename aukšte po butą.

Kadangi sklypas kyla į statų šlaitą, o aukščių skirtumas viršutinėje ir apatinėje dalyse yra net 7 m, numatyta terasa į pietinę pusę labiau primena kapitono tiltelį, tačiau suteikia norimo privatumo antrame aukšte įrengtam butui.

Deramas dėmesys tvarumui

Šiame pastate, žvelgiant į ateitį, įgyvendinta daug tvarių ir progresyvių sprendimų. Pagrindinės monolitinio gelžbetonio ir mūrinės pastato konstrukcijos apšiltintos taip, kad atitiktų aukštus energinės klasės reikalavimus, fasadų apdailai pasirinktos klinkerio plytos, stogo dangai – keraminės čerpės.

Interjere taip pat dominuoja natūralios medžiagos – medis, akmuo stiklas. Fasado įstiklinimams panaudota fasado sistema su A++ energinę klasę atitinkančiais langais, pagamintais naudojant unikalius keturių kamerų profilius.

Į požeminę pastato dalį natūrali šviesa patenka per specialiai tam numatytą šviesos tunelį iš viršutiniame aukšte įrengtos atviros terasos. Sandarų pastatą apšildo efektyvi atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti oro-oro šildymo sistema, kuri taip pat gali būti naudojama ir patalpoms vėsinti.

Užsakovas: UAB „Birštono valda“

Architektai: Donaldas Trainauskas, studija „4 PLIUS“

Konstruktorius: Alkis Narbutas

Objekto plotas: 1100 kv. m.

Statybos metai: 2018–2020

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 spalis

Norite spausdinto žurnalo tiesiai į namus?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

Dalintis:
komentarai