• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Užupis: apleistas „užmiestis“ virsta svajonių rajonu

2015 gegužės 5 d.

Kaip apleistą ir skurdų miesto rajoną paversti traukos centru ir vienu graibstomiausių nekilnojamojo turto ieškotojų sąraše? Rasti jo išskirtinumą ir jį puoselėti arba suteikti sąlygas jame apsigyventi menininkams. Šiais keliais sėkmingai, tiesa, neplanuotai, nužengė šiandien visame pasaulyje žinomi Berlyno Kreuzbergo, Kopenhagos Kristianijos ar Paryžiaus Monmartro rajonai. Lietuvoje tokiu, unikalumu nenusileidžiančiu, rajonu tapo Vilniaus Užupis.

Užduotis – išlaikyti architektūros savitumą

Kovo mėnesį nekilnojamojo turto skelbimų portalo Aruodas.lt paskelbtais duomenimis, gyvenamojo būsto kainomis sostinėje Užupis šiandien nusileidžia tik Žvėrynui ir Senamiesčiui. Galimybės gyventi beveik miesto centre, tačiau arčiau gamtos, ramesnėje ir jaukesnėje vietoje, ieško vis daugiau vilniečių. Tad šalia senųjų unikalios architektūros namų kyla nauji. Tiesa, ne visi iš jų kuriami taip, kad tęstų ir puoselėtų savitą Užupio architektūrinį veidą.

„Užupis – unikali Vilniaus vieta, turinti išskirtinį veidą, prie kurio būtina prisiderinti statant naujus namus, – sako statybų bendrovės „YIT Kausta“ gyvenamųjų namų kvartalo „Užupio etiudas“ Polocko gatvėje architektas Vytautas Janušaitis. – Rajone vyrauja savitas architektūros stilius. Net ir neprofesionalas gali pastebėti, kad kai kurios statybinės medžiagos, pastatų detalės, stogai, skiriasi nuo likusio Senamiesčio. Tai palikimas, kurį svarbu išsaugoti“.

Architekto teigimu, labai svarbu, kad naujai statomi namai organiškai įsilietų į rajono architektūrinę, istorinę ir kultūrinę terpę, derėtų prie jo geografinio reljefo. „Būtent toks yra naujojo gyvenamųjų pastatų kvartalo sumanymas – suprojektuoti namus, kuriuose žmonės galėtų gerai jaustis, turėtų visus šiuolaikinius patogumus, bet neiškristi iš architektūrinio konteksto, leisti pastatams natūraliai pritapti prie esamos aplinkos, radikaliai jos netransformuojant“, – pasakoja V. Janušaitis.

Anot jo, panašumo į Užupio architektūros stilių namams suteiks šlaitiniai stogai, išskirtiniai langai su langinėmis ir balkonai. Pastatų fasadams puošti naudojamos klinkerio plytos. Techninis šio projekto autorius – Saulius Kedys.

Tai ne pirmas „YIT Kausta“ Užupyje statomas gyvenamųjų namų kvartalas. Netoliese esančioje Krivių gatvėje, ant šlaito šalia Valstybinio pilių rezervato, prieš keletą metų iškilo „Krivių namai“, gavę ne vieną apdovanojimą. Šis projektas buvo įtrauktas į lankytinų objektų sąrašą architektūros projekte „Open House Vilnius“.

Istorinis palikimas

Sovietmečiu Užupis buvo paliktas apleistas, daugelis pastatų nebuvo prižiūrimi. Didelė dalis pastatų neturėjo miesto vandentiekio ar centrinio šildymo sistemos. 1981 metais šalia Vilnelės iškilus naujiems Vilniaus dailės akademijos rūmams, gyvybės rajonui įkvėpė menų studentai.  Tikrasis rajono atgimimas prasidėjo atkūrus šalies nepriklausomybę, kai pigių erdvių gyventi ir kurti Užupyje pradėjo ieškoti menininkai. Būtent jų dėka dešinysis Vilnelės krantas įgijo savo kūrybiškumo aurą.

Kaip rašoma knygoje „Pasižvalgymai po Vilnių“, Užupio unikalumą iš dalies formavo jo uždarumas, o pastarąjį lėmė išskirtinė gamtinė aplinka – Vilnia skiria Užupį nuo pagrindinės miesto dalies, iš kitos pusės jį riboja kalvos.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad