Vis dažniau į Baltijos šalių nekilnojamąjį turtą (NT) atsigręžia užsienio verslas – šiame regione patrauklių objektų žvalgosi tiek investiciniai fondai, tiek į NT pasiryžę investuoti pavieniai asmenys. Investuotojus į šias šalis atgina didesnio pajamingumo siekis ir noras perkelti investicijas.

Tokias tendencijas, išryškėjusias Miunchene vykusioje tarptautinėje nekilnojamojo turto ir investicijų mugėje „Expo Real 2017“, išskiria tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ investicijų konsultantas Bernardas Velikonis. „Jei iki šiol Baltijos regionas tarp stambiųjų NT investuotojų buvo net nesvarstytinas, tai dabar mūsų regionu domimasi, apie jį teiraujamasi“, – pastebi jis.

Pašnekovo teigimu, investuotojų žvalgytuves Baltijos regione ir stambius sandorius labiausiai paskatino prisijungimas prie euro zonos, kuris sutapo su labai sparčiu kapitalo augimu bei investicijų grąžos mažėjimu Vakarų rinkose.

„Įžengus į euro zoną nebeliko valiutos suvaržymų, todėl dabar Lietuvą ir kitas Baltijos šalis varžo tik produktas, maža rinka ir likvidumas. Esame periferijoje, mūsų sandorių dydžiai yra nedideli ir siekia apie 15 mln. eurų, kai įprastai sandoriai NT rinkoje viršija 100 mln. eurų, o retkarčiais pasiekia ir milijardą eurų“, – įsitikinęs B. Velikonis.

Pasak investicijų konsultanto, patraukliausi investuotojams NT objektai Baltijos šalių sostinėse – prekybos centrai (PC), biurų kompleksai, kurie dėl savo dydžio, kokybės ir likvidumo yra realiausias taikinys Vakarų investuotojams.

„Lietuvoje potencialus naujų sandorių šaltinis yra PC sektorius, nes nemažai prekybos centrų yra parduoti labai seniai arba vis dar yra vystytojų rankose. Rygoje taip pat didžiausias potencialas yra didieji pagrindiniai prekybos centrai, kurie yra arba vystytojo, arba „oportunistinių“ savininkų, amerikiečių rankose – šie, tikėtina, iš rinkos išeis per artimiausius 5 metus. Panaši situacija ir Estijoje“, – sako pašnekovas.

Pirmą 2017 m. pusmetį investicijos į NT Baltijos regione buvo didžiausios PC sektoriuje ir siekė 43 proc. Investicijos į šį sektorių auga – per metus investicijų dalis prekybos centrams išaugo 9 proc, 2016 m. ji siekė 34 proc. visų sandorių.

B. Velikonio manymu, taip pat patraukliu objektu investuotojams artimiausiu metu turėtų tapti Vilniuje intensyviai kylantys modernūs verslo centrai.

„Newsec“ atstovas sako, kad aktyviausiai gauti kapitalo grąžą Baltijos regione siekia į NT investuojantys pensijų ir draudimo fondai – Vakarų šalyse ši grąža išseko, todėl konkurencija dėl pajamas generuojančių objektų tapo labai didžiulė.

„Tokius fondus, kurie yra labai konservatyvūs, itin vilioja nauji, ilgas nuomos sutartis ir stiprius tarptautinius nuomininkus turintys NT objektai. Tokio NT Baltijos regione vis daugėja, todėl šiems fondams tampa priimtina žvalgytis į šį regioną. Investicijas taip pat skatina gera mūsų regiono naujų NT produktų kokybė, siekis sulaukti didesnio nei Vakarų šalyse pajamingumo ir investicijų relokavimas skirtinguose regionuose“, – tikina B. Velikonis.

Daugiausia Lietuvoje esančiu NT domisi amerikiečių, taip pat – skandinavų, vokiečių, prancūzų, britų, PAR investiciniai fondai. Dar viena nauja ryškėjanti tendencija – vis dažniau investuoti į NT pasiryžta ir naujų galimybių dairosi pavieniai, didesnį finansinį kapitalą Baltijos šalyse sukaupę asmenys. Pašnekovo nuomone, realiausi užsienio investuotojai Baltijos regione – išlieka vadinamieji oportunistai, kurie nebijo rizikuoti ir ieško pakankamo dydžio objektų ar portfelių, kurie turėtų „pridėtinės vertės“ potencialo. Tuo tarpu tie patys oportunistai, kurie jau investavo mūsų regione, svarsto apie NT portfelio pardavimą per artimiausius 2–5 metus ir lėšų atsidėjimą naujam ekonomikos ciklui.

Pašnekovas pastebi, kad investuojantieji į NT atranda ne tik Baltijos šalis, bet ir kitas iki tol rečiau NT žemėlapyje šmėžuodavusias valstybes – Vengriją, Portugaliją, Graikiją. Taip pat vis aktyviau žvalgomasi į alternatyvius investicijų į NT segmentus – senelių namus, studentų gyvenamąjį plotą, duomenų centrus, stovėjimo aikšteles.

„Newsec“ inf.