Netoli sienos su Rusija ties Panemune kyla vienas moderniausių pasienio kontrolės punktų Lietuvoje. Spręsdama vieną didžiausių šio projekto iššūkių, darbus vykdanti intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė FIMA pasitelkė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkus.
Prireikė specifinių žinių
Vieta, kurioje įrengiamas naujas pasienio kontrolės punktas, yra Nemuno deltoje, todėl polaidžio metu gali būti užliejama, o vandens gylis kartais viršija net vieną metrą. Maža to, gruntas yra netvirtas ir nestabilus, tad statyti naujus objektus čia sudėtinga.
„Pradėję įgyvendinti projektą ir atlikę geologinius tyrimus bei bandomuosius polių kalimo darbus, supratome, kad čia reikia specifinių žinių, apie kurias geriausiai išmano ekspertai. Dėl to kreipėmės į VGTU mokslininkus, kurie priėmė iššūkį ir praplėtė iki šiol naudotų Lietuvoje technologijų ribas“, – sakė FIMA projekto vadovas Arūnas Lajauskas.
Pasak VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro direktoriaus dr. Šarūno Skuodžio, įvertinus vietovę paaiškėjo, kad atlaikyti potvynį bei ledonešį Rambyno pasienio kontrolės punktas gali tik pastatytas ant dirbtinio pylimo. Be to, viršutinis gruntas, kuris turi laikyti visą konstrukcijų sistemą, kelius, privažiavimus yra sudarytas iš organinių nuogulų, kurių gylis siekia 8 metrus, o tinkamas pagrindas pamatams yra maždaug 10–14 metrų gylyje.
„Atlikę tyrimus ir skaičiavimus sukūrėme metodiką, kaip įrengti didelio – 800 milimetrų skersmens – geopolinius pamatus, kurie iki šiol nebuvo naudoti Lietuvoje ir visiems atrodė neįmanoma misija. Anksčiau didžiausi įrengti geopoliai buvo 600 milimetrų skersmens, o didesnio skersmens poliai atrodė neįmanomi. Taip pat pasiūlėme inovatyvų sprendimą pamatams įrengti, nes įprastu atviru būdu tai būtų daryti neįmanoma dėl grunte esančio požeminio vandens, kuris siejasi su Nemuno upe“, – pasakojo Š. Skuodis.
Pravertė mokslininkų pasiūlyti inžineriniai sprendimai
Šiuo atveju reikėjo įrengti vibrospraustinius tuščiavidurius metalinius vamzdžius uždaru galu, kad būtų galima tinkamai įrengti geopolius. Tačiau buvo abejonių, ar pavyks įsprausti 800 milimetrų skersmens polius uždaru galu iki 12–14 metrų gylio, nes tai techniškai labai sudėtinga. Vis dėlto FIMA inžinieriai kartu su VGTU mokslininkais statybvietėje atliko tris bandymus ir įsitikino, kad pasiūlytas sprendimas – įmanomas.
Pasinaudodama VGTU mokslininkų pasiūlytais sprendimais ir metodais, bendrovė sėkmingai įrengė net 2000 geopolių, ant kurių iškils kontrolės postai ir keleivių patikros pastatai. Pasak VGTU mokslininko, naujasis pasienio punktas bus modernus šiuolaikiškais inžineriniais sprendimais, tačiau daugelį jų bus sunku pamatyti plika akimi.
„Daugiausia sprendimų bus paslėpti giliai po žeme. Naujų pamatų pranašumas yra ne tik tas, kad įrengti geopoliai saugiai laikys konstrukcijas esančias žemės paviršiuje, bet tuo pat metu drenuos vandenį į žemesnius grunto sluoksnius. Šis faktas yra labai svarbus siekiant sumažinti statybos sklypo užliejimo keliamas grėsmes, nes šiuo atveju, net jei ir įvyks užliejimas, vanduo esantis žemės paviršiuje bus pašalinamas ženkliai greičiau nei natūraliu būdu“, – sakė Š. Skuodis.
Pasienio kontrolės punktas netoli Panemunės miestelio bus baigtas statyti iki 2018 metų pradžios. Jis atitiks Šengeno zonai keliamus reikalavimus.
Dalyvauja įvairiuose verslo ir mokslo projektuose
VGTU Civilinės inžinerijos ekspertai dalyvauja ir kituose mokslo ir verslo projektuose. Jie atliko armatūros bandymus ir geležinkeliuose naudojamų pabėgių irimo priežasčių tyrimus, kurie ženkliai padidino įmonių gaminių ilgaamžiškumą. Šie darbai atlikti Vokietijoje esančios įmonės „NUKEM Technologies GmbH“ bei švedų kapitalo įmonės UAB „Swetrak“ užsakymu.
VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro turimos įrangos – unikalios Baltijos regione, o vadovaudamiesi sukauptomis žiniomis partneriai gerokai patobulino savo gaminius. VGTU tiltų ekspertai teikia kvalifikuotas ekspertizes ir išvadas dėl naujai pastatytų tiltų ir yra laikomi geriausiais Lietuvoje.
VGTU bendradarbiauja su daugiau kaip 400 Lietuvos ir užsienio ilgalaikių verslo partnerių. Šio universiteto mokslinė veikla plėtojama trijuose mokslo centruose, 14 institutų ir 33 mokslo laboratorijose.
