• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Tobulumo beieškant

2013 liepos 12 d.

Jeigu Jakų žiedinė sankryža prie Klaipėdos nebūtų rekonstruota, 2032 metais vaizdas iš paukščio skrydžio atrodytų iš tiesų nekaip. Prie visų įvažiavimų į žiedą stovėtų nusidriekusios milžiniškos automobilių eilės, o pačiu žiedu judėtų vos kelios mašinos. Tokią situaciją sumodeliavo speciali vokiška programa, pasitelkus šiame transporto mazge pravažiuojančių automobilių statistikos duomenis. Laimė, taip neatsitiks, nes žiedinė sankryža jau rekonstruota. Tiesa, specialistai teigia, kad reikėtų trečio statybų etapo, po kurio transporto mazgas būtų dar tobulesnis.

Svarbu ir laidumas, ir saugumas

Kai buvo rengiamas Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos projektas, dar nebuvo galima pasinaudoti tokiomis techninėmis galimybėmis, kokias projektuotojai turi dabar. Nebuvo tokių eismo modeliavimo programų, kurios ypač tiksliai galėtų parodyti transporto judėjimą ir projektuotojams padėtų sumodeliuoti pačius geriausius sprendimus.

Suprantama, ir 2005 metais, kai bendrovė „Kelprojektas“ rengė Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos projektą, buvo pasitelkti tuo metu pažangiausi skaičiavimo modeliai, numatytos perspektyvos.

„Pagrindinis parametras, kuriuo tuomet vadovautasi – per parą pravažiuojančių automobilių skaičius. Kelininkams to visiškai užteko norint apskaičiuoti reikiamą laidumą, sumodeliuoti sankryžą, suprojektuoti konstrukcijas“, – pasakojo bendrovės „Kelprojektas“ Eismo inžinerijos grupės vadovas Saulius Vingrys.

Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija vyko keliais etapais. Įgyvendinus pirmąjį, projektuotojai galėjo įvertinti, kaip pasiskirsto automobilių srautai, kaip didėja laidumas, ar nereikia kokių nors projekto papildymų. Anot S. Vingrio, teoriniai automobilių srautų pasiskirstymo skaičiavimai yra vienokie, praktiškai viskas gali vykti kiek kitaip.

„Reikia įvertinti ir tai, kad eismo laidumas nuolat konkuruoja su eismo saugumu. Norint pagerinti saugumą, reikėtų mažinti eismo juostų skaičių arba siaurinti važiuojamąją dalį, daugiau erdvės paliekant pėstiesiems bei dviratininkams, kad jie būtų kuo mažiau pažeidžiami ir automobilių eismo juostas perkirstų kuo greičiau. Laidumui – atvirkščiai, reikia daugiau eismo juostų.

Atlikus Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos pirmo etapo darbus paaiškėjo, kad daugiau erdvės reikėtų skirti pėstiesiems ir dviratininkams. Vadinasi, kažkiek prastėja automobilių laidumas“, – paaiškino S. Vingrys.

Atlieka stebėseną

Svarstant, kaip dar būtų galima padidinti automobilių srauto laidumą, siūlyta kai kuriose vietose įrengti šviesoforus. Prieita prie išvados, kad toks sprendimas tik pablogintų, o ne pagerintų eismo sąlygas ir saugumą žiedinėje sankryžoje. Todėl krypstama prie to, kad trečiame etape bus statomos estakados.

„Įsigijome plačiausiai pasaulyje naudojamą pažangų „PTV Vision“ programų paketą, kuris padeda modeliuoti įvairias situacija. Įvedus į programą automobilių srautų duomenis, pateikiama vaizdinė medžiaga su automobilių eismu sankryžose, suskaičiuojamos eismo dalyvių laiko gaištys, oro tarša, maksimalus transporto priemonių eilių ilgis. Tuomet galima geriau išanalizuoti situaciją ir pateikti reikiamus sprendimus“, – sakė bendrovės „Kelprojektas“ atstovas S. Vingrys.

Visi projektavimo darbai atlikti naudojant pastato informacinio modelio technologiją, t.y. buvo kuriamas 3D sankryžos modelis naudojant programinę įrangą „AutoCAD Civil 3D“. Pasitelkus programą „Autodesk 3DS MAX“, sujungus „AutoCAD Civil 3D“ duomenis ir „PTV Vision“ sumodeliuotus srautus, gautas galutinis rezultatas, projekto 3D vizualizacija, kuri leidžia efektyviai pristatyti sprendimus užsakovui ir visuomenei. Kadangi projektavimo metu buvo gautas modelis, kuris atitinka pastatytą objektą, šis modelis galės būti naudojamas ateities stebėjimams pateikti.

S. Vingrio nuomone, didžiausiose Lietuvos sankryžose eismo intensyvumo ir eismo pasiskirstymo skaičiavimai naudojant intelektines transporto sistemas galėtų būti atliekami nuolat. Tuomet būtų sukaupiami ilgalaikiai ir patikimi eismo srautų duomenys, ir rekonstruojant didžiąsias sankryžas projektuotojai turėtų svarbią informaciją. Ilgalaikiai tyrimai leistų nustatyti 30 pavojingiausių per metus piko valandų, kuriomis eismas būna intensyviausias, ir būtent pagal šį rodiklį pateikti galimus sprendimus laidumui didinti, kartu atsižvelgiant ir į eismo saugumą.

Eismo stebėtojai dažniausiai automobilių srautus skaičiuoja naudodamiesi laidinėmis skaičiuoklėmis, nutiestomis skersai kelio. Tačiau toks metodas nefiksuoja, kuria kryptimi nuvažiuoja automobiliai, todėl tenka pasitelkti vaizdo kameras. Specialistai teigia, kad toks eismo srautų skaičiavimas užima labai daug laiko. Siekiama pasitelkti išmaniąsias transporto sistemas.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad