• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Technologijų centras – demonstracinis efektyvaus energijos naudojimo projektas

2016 sausio 20 d.

2013 metų pavasarį užsakovams, rangovams ir valdžios atstovams susirinkus perkirpti juostelę Alytaus kolegijos Regioninio technologijų centro atidarymo proga, netrūko patoso. Nenuostabu – pradėjo veikti, kaip ir džiaugėsi Alytaus kolegijos vadovai, ypatingos mokslinės svarbos įstaiga – technologinės įrangos prikimšta „bomba“. Kolegijos studentų mokslo tyrimų objektu tapo ir pats A energinio naudingumo klasės centro pastatas.

Energiškai efektyvus pastatas – po rekonstrukcijos

Šiandien tiesiog kuklaus eksterjero pastatas prieš ketverius metus atrodė graudžiai. Čia veikusi šaudykla prieš pradedant rekonstrukciją buvo neeksploatuojama bene ketvirtį amžiaus, ir pastato viduje sudygę medžiai jau buvo gerokai ūgtelėję.

Kolegijai apsisprendus stiprinti energetikos mokslų kryptį, savaime suprantami, anot centro rekonstrukcijos projekto koordinatoriaus, Alytaus kolegijos direktoriaus pavaduotojo strateginei plėtrai ir infrastruktūrai Nerijaus Cesiulio, buvo ir aukšti paties pastato kokybės reikalavimai. Siekti kuo aukštesnės energinio efektyvumo klasės skatino ir būsimo centro rekonstrukcijos projektuotojai – bendrovės Projektų rengimo centro (PRC) specialistai. Jie įvertino, kad nors Europos Sąjungos (ES) parama centro rekonstrukcijai yra keliskart mažesnė nei mokslo įrangai įsigyti, tiek pakanka planuoti geresnį nei įprasta rezultatą (pastatui rekonstruoti ir dvylikai moderniausių Baltijos šalyse specializuotų laboratorijų modernizuoti ir įrengti iš ES fondų bei valstybės biudžeto buvo skirta 4,12 mln. litų, iš jų 1,05 mln. litų – pastatams rekonstruoti, 3,1 mln. litų – laboratorinei įrangai).

Tiesa, tuo metu, pripažino PRC direktoriaus pavaduotojas Tomas Jatulis, Lietuvoje dauguma tik labai paviršutiniškai įsivaizdavo, kas yra mažai energijos naudojantys pastatai. Ir PRC specialistai nebuvo išimtis – jie pirmą kartą projektavo A energinio efektyvumo klasės pastatą.

„Visi tokius statinius vadino pasyviaisiais namais, o man atrodo, kad tuo metu net nebuvo reglamentuotos A klasės pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų reikšmės. Tiesa, jau buvo parengta sertifikavimo programa, pagal kurią galima projektuojant modeliuoti tą pastatą ir pasitikrinti, ar vadovaujantis Lietuvos reikalavimais bus pasiekta A klasė. Beje, Vokietijos A energinio efektyvumo klasės reikalavimai tuo metu buvo griežtesni“, – pasakojo T. Jatulis.

Rėmėsi vokiečių metodologija

Projektuotojai bandė vadovautis Vokietijos pasyviųjų namų instituto metodologija, jo nustatytais šilumos perdavimo koeficientais, ieškodami informacijos lankėsi Vokietijoje vykstančiose statybų sektoriaus parodose, nagrinėjo energiškai efektyvių statinių sprendinius, bendravo su inžinerijos ir šiltinimo medžiagų tiekėjais. Ir taip po truputį išsiaiškino, kaip reikia projektuoti šiltus pastatus, susidėliojo, anot PRC direktoriaus Mindaugo Čepulio, tris privalomus elementus: atitvarų varžų užtikrinimą, garantuoti sandarumą padedančius konstrukcinius sprendimus ir inžineriją, tai yra mechaninį vėdinimą su rekuperacija bei alternatyvius energijos šaltinius.

„Šis projektas buvo bandomasis įmonės specialistų patirčiai projektuojant energiškai efektyvius pastatus sukaupti, o užsakovui – gauti naudą, pasiekti, kad energijos išlaidos būtų mažesnės, ir tai iš tikrųjų pavyko. Jeigu imtumės tokį pastatą projektuoti dabar, būtų pakeitimų, patikslinimų – patirties turime jau daugiau. Tačiau pagrindiniai sprendimai būtų tokie pat“, – sakė M. Čepulis.

Energiją taupančių priemonių koncentratas

alytaus_kolegija_2

388 kvadratinių metrų ploto rekonstruoto pastato atitvarų – sienų, stogo, grindų – šilumos perdavimo koeficientai (U vertės) siekia beveik 0,1 (varža – apie 10 m2K/W). Tuo metu nelengva užduotis buvo rasti ypač šiltus ir sertifikuotus langus. Jie, žinoma, ir kainavo brangiau nei šiandien. Reikėjo langų su trijų stiklų stiklo paketais, dviem selektyviniais stiklais, kad šilumos laidumo koeficientas būtų iki 0,8. Langai buvo montuojami šiltinamajame sluoksnyje, įrengtos specialios tarpinės.

Statybinės medžiagos buvo nei vežamos iš toli, nei ieškotos labai specifinės: apšiltinta putų polistirenu, pasirinkta tinkuojamoji fasado sistema. Ji, anot T. Jatulio, gera tuo, kad yra palyginti nebrangi, o tai leidžia pastatą padaryti gana sandarų.

Projektuojant alternatyvius energijos šaltinius, pasirūpinta panaudoti maksimalų jų spektrą: įdiegtas geoterminis šildymas, kapiliarinis šildymas, saulės moduliai (elektros, karšto vandens ir šilumos gamybai), mokslo tikslais įrengtos ir akumuliatorinės talpos bei vėjo jėgainė.

Vaizdas šilumos punkte, į kurį sueina visos technologinės įrangos vamzdynai, verčia išplėsti akis, patikino projekto dalyviai.

„Sudėtingiausia buvo sujungti visas technologijas į vieną sistemą: kad tuo metu, kai pašviečia saulė, atsijungtų šilumos siurblys, o kai pagaminama daugiau elektros energijos ir jos daug suakumuliuojama, ją būtų galima panaudoti ir šiltam vandeniui ruošti – kad šaltiniai papildytų vienas kitą ir pirmiausia įsijungtų ta įranga, kuri gamina tam tikrą energiją tuo metu pigiausiai, – aiškino Alytaus kolegijos direktoriaus pavaduotojas N. Cesiulis. – Vis dėlto sprendimas pavyko, pastatas dirba, sistemas galima valdyti kompiuteriu, nuotoliniu būdu, išsaugoti duomenis. Studentai gali paskaitoje gauti mėnesio ar kelių savaičių statistiką, analizuoti realiai veikiančią bazę. Nusipirkome ir termovizorių, oro srautų matuoklius, apšviestumo stoteles – jiems reikia mokytis dirbti su naujausiomis technologijomis.“

N. Cesiulis tikisi, kad nuo 2016 metų stipriai išaugus naujos statybos reikalavimams, kai po kelerių metų beveik visuose pastatuose bus būtini atsinaujinantys energijos šaltiniai, rinkai reikės Alytaus kolegijos statybos ir atsinaujinančių energijos šaltinių inžinerijos studijų krypčių specialistų.

Be to, į Regioninį technologijų centrą dabar užsuka daugybė miesto daugiabučių, individualiųjų namų atstovų, jiems rengiami mokymai, seminarai.

„Žmonėms kelia abejonių naujos technologijos, jie bijo, kad nesugebės valdyti tų sistemų. Čia žmonėms suteikiama galimybė prisiliesti prie tų technologijų. Ir Alytuje renovacijos procesas vyksta gana aktyviai, į namus integruojami ir atsinaujinantys energijos šaltiniai, o mes džiaugiamės, kad galime būti vieni pirmųjų, kurie padeda žmonėms įveikti baimes“, – kalbėjo N. Cesiulis.

Regioniniam technologijų centrui iki pasyviojo namo standartų pritrūko visai nedaug.

„Kai rašėme projektavimo užduotį, įsivaizdavome, kad čia vienu metu mokysis kur kas daugiau studentų, ir pastatėme gerokai didesnį rekuperatorių, negu reikia, – apgailestavo N. Cesiulis. – Šiandien jis veikia tik maždaug 20 proc. pajėgumu. Jeigu būtume suplanavę mažesnį, tikrai būtume pasiekę pasyviojo namo parametrus.“

Atsinaujinančioji energetika – ir teorijai, ir praktikai

Tenko_logo.cdrAtsinaujinančių išteklių ir kitų inžinerinių sprendimų srityje dirbančios bendrovės „TENKO Baltic“ komanda dirbo kartu su Alytaus kolegijos Regioninio technologijų centro projekto plėtotojais ieškodama sprendimų, kad būtų ne tik patenkinti eksploataciniai energiniai rekonstruoto pastato poreikiai, bet ir tam, kad jis taptų šių technologijų demonstracine erdve.

Bendrovės „TENKO Baltic“ siūlymu, pagrindiniu pastato šilumos šaltiniu tapo Vokietijos šilumos siurblių gamintojo „Alpha InnoTec“ šilumos siurblys SWC 330 „gruntas–vanduo“ ir šilumos siurblys LWD 50A „oras–vanduo“, kuriais gaminamas ir karštas vanduo.

Vasarą geoterminiai gręžiniai tarnauja ir kaip šalčio šaltinis patalpoms vėsinti. Vėsinimas tokiu būdu, pasak bendrovės „TENKO Baltic“ projektų vadovo Vidmanto Dedelos, yra beveik nemokamas – kompresoriaus tam naudoti nereikia, veikia tik cirkuliacinis siurblys. Šilumos siurblys „vanduo–oras“ čia įprastai naudojamas laboratoriniais tikslais: tokiu atveju susidaranti perteklinė energija taip pat naudojama patalpoms šildyti ar karštam vandeniui ruošti. Abiejuose šilumos siurbliuose integruotais gamykliniais valdymo automatikos sprendimais kolegijos studentai gali naudotis atlikdami stebėseną, laboratorinius matavimus.

Bendrovės „TENKO Baltic“ rūpinimusi technologijų centre įdiegtas ir itin aukšto efektyvumo (iki 90 proc.) šilumos atgavimą užtikrinantis olandų gamintojo „Ned Air“ mechaninis vėdinimo įrenginys su kryžminio ir priešpriešinio srauto šilumokaičiu.

Automobilių mechanikų patalpose sumontuotas lubinis šildymas kapiliariniais kilimėliais. Kitaip nei įprasta, tarkime, gyvenamosios paskirties objektuose, integruojant juos į vidaus apdailos konstrukcijas lubose ar sienose, čia jie sumontuoti atvirai – eksponavimas suplanuotas ir mokymo tikslais.

ALYTAUS KOLEGIJOS REGIONINIS TECHNOLOGIJŲ CENTRAS – VIENAS IŠ AŠTUONIŲ ŽURNALE „STATYBA IR ARCHITEKTŪRA“ (2016 M. NR. 1) PRISTATOMŲ OBJEKTŲ, KURIŲ STATYBOS IR EKSPLOATACIJOS ISTORIJA ĮRODO, JOG A IR AUKŠTESNĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO KLASĖS – PASIEKIAMAS STANDARTAS.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad