Paklausti, kaip galėtų identifikuoti Tauragės rajoną, įvairių sričių specialistai neturėjo aiškaus atsakymo, išskyrus tai, kad rajonas mažai kuo išsiskiria ir traukia. Tačiau rajono valdžia regi viziją, kad po kelerių metų tai bus konkurencingo ir pažangaus verslo, pramonės bei žemės ūkio, atviras investicijoms kraštas, patrauklus gyventi, dirbti ir poilsiauti.
Vizijai įgyvendinti numatyti ir prioritetai: užtikrinti gyvenimo kokybę savivaldybės gyventojams, skatinti verslo konkurencingumą ir pramonės bei turizmo plėtrą, subalansuotai plėtoti savivaldybės teritoriją ir infrastruktūrą, taip pat užtikrinti savivaldybės valdymo kokybę.
Teigiama statistika – 2012 metų pradžioje Tauragės rajone buvo įregistruoti 1638 ūkio subjektai. Nuo 2009 metų jų skaičius padidėjo 62 registruotais ūkio subjektais, arba 3,7 proc. Daugiausia registruotų ūkio subjektų yra didmeninės ir mažmeninės prekybos, automobilių ar kitos technikos remonto srityje, kitos aptarnavimo veiklos ir apdirbamosios gamybos sferoje. Tačiau iš visų registruotų ūkio subjektų realiai veikė tik 905. Nuo 2009 iki 2012 metų veikiančių ūkio subjektų sumažėjo 43 vienetais, arba 4,5 proc.
Įmonių dydžio pagal darbuotojų skaičių ir gaunamas metines pajamas rodikliai rodo, kad Tauragės rajono savivaldybėje dominuoja labai mažos ir mažos įmonės. Tokių 2012 metais buvo daugiau kaip pusė visų įmonių. O stambių bendrovių, turinčių per 500 darbuotojų, tais metais rajone nebuvo iš viso. Įmonių, turinčių iki 500 darbuotojų, buvo tik 3.
Prieš keletą metų buvo parengta Tauragės rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo galimybių studija. Joje prieita prie išvados, kad vienas problemiškiausių Tauragės rajono investicijų pritraukimo ir turizmo įvaizdžio formavimo veiksnių – informacijos apie verslo plėtros ir turizmo galimybes stoka. Pagrindinė problema, su kuria susiduriama ieškant informacijos apie verslo galimybes, jo plėtrą, investicinius ir turistinius objektus Tauragės rajono savivaldybėje, yra tai, kad ši informacija yra pateikiama skirtinga forma, skirtinguose informaciniuose šaltiniuose, kurie dažniausiai nėra tarpusavyje susiję. Žodžiu, trūksta vientisos informacinės sistemos.
Tauragės apskrities verslininkų asociacija prieš porą metų parengė ir Tauragės rajono savivaldybės merui, tarybai bei administracijai pateikė siūlymų, kaip gerinti verslo aplinką. Verslininkai rekomendavo diegti novatoriškas rinkodaros priemones, ieškoti naujų turizmo skatinimo galimybių, sukurti investuotojų pritraukimo strategiją, apimant konkrečias priemones. Taip pat priminta, kad reikia gerinti gyvenamąją aplinką, kokybę, skatinti privačias investicijas ir teikti paramą smulkiajam bei vidutiniam verslui.
Verslininkai atkreipia dėmesį, kad siūlymais mažai pasinaudota ir situacija iš esmės pasikeitusi tikrai nedaug, ypač į teigiamą pusę. Nors Tauragės rajone yra pakankamai kultūros paveldo objektų ir kitų lankytinų vietų, turizmo potencialas iki galo neišnaudojamas. Pastebima, kad kultūrinio ir pažintinio turizmo maršrutai yra neišplėtoti, trūksta nuorodų į kultūros paveldo objektus, juos jungiančios informacijos, nepakankamai išnaudojami vertingų kultūros paveldo objektų privalumai.
Vienos didžiausių Tauragės rajono problemų – mažai pritraukiama tiesioginių užsienio investicijų, didelis nedarbo lygis, nėra pakankamai informacijos apie verslo galimybes, jo plėtrą, investicinius projektus, trūksta kompleksinių ir novatoriškų turizmo projektų, tinkamo rajono pristatymo turizmo srityje.
