• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Sveika aplinka – brangiai kainuojantis privalumas

2013 gruodžio 20 d.

Kokybiškas būstas patrauklioje aplinkoje – tokie potencialių pirkėjų lūkesčiai nekilnojamojo turto (NT) plėtotojus įpareigoja pasitempti ir tinkamai pasirūpinti ne tik pastatų, bet ir aplinkos kokybe. Pirmiausia – ankstesnių jos šeimininkų paliktų pėdsakų išvalymu. Didžiajai daliai verslo įmonių šis įpareigojimas savaime suprantamas, tačiau yra ir atvejų, kai saugia gyvenamąja aplinka susirūpinama tik sulaukus potencialių pirkėjų klausimų.

Sklypo istorija pasidomėti verta

Daugelyje sovietmečio gamyklų vykdyta veikla paliko ryškių ženklų: jų teritorijose specialistai aptinka įvairiausių žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų – nuo sunkiųjų metalų iki toksinių medžiagų. Pavyzdžiui, buvusios skaičiavimo prietaisų gamyklos „Skaiteks“ vietoje, kurioje po kelerių metų turėtų išdygti daugiabučių namų kvartalas, atlikus ekogeologinius tyrimus apsispręsta daugumą senų pramoninių pastatų nugriauti, o teritoriją kruopščiai išvalyti. Šiems darbams pavyko gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą – 5 hektarų plotui išvalyti prireikė maždaug 10 mln. litų.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius pastebėjo, kad įprastai loftų plėtotojai stengiasi pabrėžti, jog nemaža dalis jų investicijų skiriama aplinkai išvalyti ir sutvarkyti – juk pašalinti pramoninės veiklos paliktą taršą yra tikrai brangu, ir daryti tai įprastai tenka savo lėšomis.

Tarša šalinama įvairiais būdais ir technologijomis: užterštą gruntą galima valyti vietoje arba jį iškasti ir išvežti neutralizuoti. Pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Rolando Masilevičiaus, po valymo darbų visuomet atliekami kontroliniai taršos matavimai. Be to, teritorijų savininkai įpareigojami tęsti taršos stebėseną dar tam tikrą laiką ir baigus valymo darbus.

Šalinti taršą įpareigoja įstatymai

Teritorijų planavimo įstatyme numatyta, kad keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti turi būti rengiami detalieji teritorijos planai. Reikalavimai dėl papildomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatomi išduodant planavimo sąlygas. Vadovaujantis aplinkos ministro 2004 metais patvirtintu Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašu, viena iš planavimo sąlygas išduodančių institucijų yra Aplinkos ministerijos (AM) regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD). Pasak AM Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Raimondos Karnackaitės, žinant, kad teritorijoje buvo vykdyta tarši veikla ir kad teritorija bus verčiama gyvenamąja, projekto plėtotojai gali būti įpareigojami atlikti ekogeologinius tyrimus ir išsiaiškinti, ar ji atitinka gyvenamajai teritorijai keliamus aplinkos būklės reikalavimus.

Pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemiui, gruntui ir požeminiam vandeniui bei užterštų teritorijų vertinimo, tvarkymo, kontrolės tvarka nustatytos Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose LAND 9-2009, Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos apraše. Čia numatytos skirtingos cheminių medžiagų leidžiamos ribinės vertės (dirvožemiui, gruntui, požeminiam vandeniui) skirtingo jautrumo taršai teritorijose.

Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų pirmame priede yra nurodytos potencialiai taršios veiklos rūšys, kurias vykdant ar turint informacijos, kad tokios kadaise vykdytos, reikia atlikti ekogeologinius tyrimus vadovaujantis Ekogeologinių tyrimų reglamentu, t. y. ištirti gruntą ir požeminį vandenį, o nustačius taršą ją pašalinti pagal parengtą ir su RAAD suderintą tvarkymo planą. Tačiau minėti teisės aktai yra skirti aplinkos būklei vertinti, o higienos normos, reglamentuojančios didžiausius leidžiamus pavojingų cheminių medžiagų lygius pastatų konstrukcijose, iki šiol nėra.

„Gyventojai domisi loftų teritorijų tyrimais. Lietuvos geologijos tarnyba prie AM gauna prašymų suteikti informacijos apie atliktus tyrimus ir pakomentuoti teritorijos, kurioje planuojama gyvenamoji statyba, ekogeologinę būklę. Vilniaus RAAD yra gavęs ir su loftais susijusį skundą“, – komentavo AM atstovė.

LNTPA vadovas M. Statulevičius atkreipė dėmesį, kad renkantis būstą neužtenka įvertinti pastato istoriją ar atliktus tyrimus. Svarbi ir aplinka, kurioje teks gyventi, ypač jei objektas stovi šalia gatvės, kur vyksta ar planuojama, kad vyks, intensyvus eismas.

Informacija dalijasi tik paklausti

NT bendrovės „Oberhaus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis irgi patarė renkantis būstą nuodugniai juo pasidomėti. NT plėtotojai, anot pašnekovo, supranta, kad informacija, jog jų NT projektas įgyvendinamas buvusioje pramoninėje teritorijoje, netaps privalumu

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad