Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 9 tūkstančiai įmonių, kurių pagrindinė veikla – statyba. Statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje kasmet išleidžiama daugiau kaip 2,5 mlrd. Eur. Rinkos dalyviai, patiriantys viešųjų pirkimų sferoje susidariusias ydingas, bet teisę atitinkančias praktikas, sveikina artėjančius reguliavimo pokyčius, kurių vienas svarbiausių – standartizuota rangos darbų sutartis.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos statybininkų asociacija organizavo konferenciją, skirtą pokyčiams statyboje ir viešuosiuose pirkimuose. Kad šiuo metu rangos verslui taikomi viešųjų pirkimų teisės aktai turi trūkumų, kalba ir skaičiai, ir ekspertai.
Suomijos kompanijai priklausanti įmonė „YIT Lietuva“ yra viena didžiausių Šiaurės Europos statybos bendrovių. 2020 metų duomenimis, jos pardavimai siekė apie 108 milijonus eurų, įmonėje dirba apie 750 darbuotojų. Taigi tokie stambūs rangovai, aktyviai dalyvaujantys pastatų versle, nuo 2016 metų nėra laimėję nei vieno viešo konkurso. Tiesa, 2021 metais „YIT Lietuva“ laimėjo Lenkų kultūros centro rangos konkursą, tačiau ne pagal lietuviškąjį, o lenkišką viešųjų pirkimų įstatymą.
Sigitas Aglinskas, „YIT Lietuva“ technikos direktorius, įmonėje atsakingas taip pat ir už dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, teigia, kad bendrovė dalyvauja vos 19 procentų visų viešojo sektoriaus skelbiamų konkursų pastatams statyti. Taip elgiamasi taupant laiką ir kitus resursus: rangovai, įvertinę kai kurių pirkimų reikalavimus, net nesvarsto galimybės juose dalyvauti.
Tokia padėtis susiklostė todėl, kad 2017 m. Viešųjų pirkimų įstatyme perėjus nuo mažiausios kainos prie ekonominės naudos, kaip pagrindinio vertinimo kriterijaus, neįvyko tokie pokyčiai, kurių buvo tikimasi. Pirkimo vykdytojas turėtų siekti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, tačiau jau keletą metų formuojasi praktika, kad perkančiosios organizacijos nustato aukštus arba itin specifinius, siaurus reikalavimus, neproporcingus perkamam objektui, ir taip atriboja dalį dalyvių, o kartais gauna vienintelį pasiūlymą. Jei konkurso sąlygos dirbtinai riboja konkurenciją, kalbos apie ekonominį naudingumą praranda prasmę.
„Taip rinkoje formuojasi rangovų nepasitikėjimas vieni kitais ir viešojo pirkimo sistema“.
S.Aglinskas.
Šiuo metu perkančioji organizacija renkasi rangovus pagal minimalius kvalifikacinius reikalavimus, o vėliau juos vertina ir skiria (arba neskiria) papildomų balų. Konferencijoje kalbėję ekspertai pastebėjo, kad taip sudaromos galimybės didesnį balų skaičių surinkti tiekėjui, kurio kvalifikacija yra ženkliai mažesnė negu kai kurių kitų dalyvių. Paradoksalu tai, kad perkančioji organizacija papildomus balus, dažnai lemiančius konkretaus pasiūlymo laimėjimą, skiria ne už faktinius įmonės pranašumus, o už tiekėjo pažadus. Tarkime, pažadas darbuotojams mokėti darbo užmokestį, kuris bus didesnis už mažiausią mėnesinį atlygį, arba mažiausią valandinį atlygį, uždirba konkurso dalyviui papildomų balų. Tačiau viešai prieinami duomenys rodo, kad iki šiol kompanija mokėjo darbuotojams ženkliai mažiau, negu žada mokėti.
Standartinė rangos sutartis, kurią ketinama patvirtinti 2022-aisiais, išspręstų šiuos klausimus, nes pirkimo vykdytojas turėtų sutarties šabloną, kuris apribotų organizacijos vaizduotę kuriant reikalavimus statybų rangovui. Darius Vedrickas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius, taip pat pripažįsta, kad reikšminga dalis viešųjų pirkimų procedūrų yra nutraukiamos ir ištaisius klaidas pradedamos iš naujo. Perkančiosioms organizacijoms ne visada pakanka kompetencijos, rengiant pirkimo dokumentus, o standartizuota rangos sutartis šią užduotį išspręs ar bent palengvins.
[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Rinktinės” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – gaukite pirmieji!”]
