Prieš trejus metus Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) parodytas ryžtas iš statybų aikštelių išguiti šešėlį, taip pat spręsti kitas įsisenėjusias problemas valstybės institucijų taip ir neįtikino – statybininko kortelės, kurias turi dauguma šalių ir kurias jau išbandė pavyzdį norėjusios parodyti bendrovės Lietuvoje, bent kol kas privalomos netapo. Vyriausybė pasiryžusi investuoti į naują sistemą, tik kada tas įvyks, atsakymo nėra.
Bando palengvinti statybininkų darbą
LSA, sukūrusi sistemą STATREG, jos nauda bandė įtikinti ir valdžios institucijas, tik šios liko kurčios. LSA įrodinėjo, kad jei statybininko kortelė taptų privaloma, joje kaupiama informacija, pavyzdžiui, darbo laiko apskaita, darbovietė, turimų kompetencijų patvirtinimas, naudojamų įrankių ir medžiagų apskaita prisidėtų mažinant šešėlį ar gerinant darbo sąlygas statybininkams.
LSA siekia akreditacijos kaip asmenų sertifikavimo įstaiga pagal ISO 17024 standartą, t. y. kad asociacijos atliekamas kompetencijų vertinimas būtų pripažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, ypač Skandinavijoje, kur dirba itin daug lietuvių statybininkų.
Asociacija bendrauja su kitų valstybių statybininkų asociacijomis, federacijomis, taigi, gali būti, kad netrukus užsienyje dirbantys mūsų šalies statybininkai savo kompetencijų darbdaviams papildomai įrodinėti nebeturės, pakaks statybininko kortelėje sukauptos informacijos.
Privaloma statybininko kortelė Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Nyderlandų Karalystėje, Liuksemburge, Italijoje, Belgijoje. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių kompetencijų kortelių išdavimą administruoja būtent statybos asociacijos.
Lietuvoje itin ydinga viešųjų pirkimų praktika, kurią keisti ragina ir architektų bendruomenė, ir statybos sektoriaus įmonės. „Lietuvoje vykstančiuose viešuosiuose pirkimuose užsakovai nereikalauja kompetencijų, juose dalyvauti gali bet kas. Jei statinys draudžiamas civilinės atsakomybės draudimu, turto savininkui tenka patirti nemažų išlaidų, nes, esant brokui, jis negali išsireikalauti žalos atlyginimo. Mat paprastai užsakovas pasirašydamas sutartį nebūna įsitikinęs, su kuo ją pasirašo, ar įmonės darbuotojai turėjo kompetencijų konkrečiam darbui atlikti. Kad būtų išvengta panašių problemų, nemažai ES valstybių vertina statybininkų kompetencijas, tą patį daro ir LSA“, – komentavo LSA prezidentas Dalius Gedvilas.
Griauna statybų verslo reputaciją
Valstybė prisiėmė įsipareigojimą įdiegti statybininko ID kodą, tačiau, neabejoja LSA prezidentas, jis netaps proveržiu sprendžiant įsisenėjusias problemas. „Kompetencijų vertinimo sistema STATREG galėtų padėti mažinti šešėlį rinkoje, statybininko ID kodas to neišpręs, juolab šešėlis tik auga. Manome, kad galbūt reikia laiko, jog į viešąjį sektorių ateitų branda, kad valdininkai suprastų, kokia situacija statybų sektorije. Kad išgirstų, ką mes sakome. Statybų sektoriuje turime daug problemų: šešėlis, nelaimingi atsitikimai, ydingi viešieji pirkimai – LSA teikia įvairius siūlymus, įskaitant statybininko kortelę, tačiau Vyriausybė, turėdama įvairių baimių, jų atsisako. Manome, kad padaryta klaida. Valstybės biudžetas netenka pajamų, diskredituojama statybų rinka. Krenta motyvacija dirbti legaliai“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Užsienio kapitalo įmonės, veikiančios Lietuvoje, nė nedvejodamos diegia STATREG. Jos tiki, kad misija, kurios ėmėsi LSA, prasminga ir tikslinga. STATREG ir toliau bus vystoma kaip kompetencijų vertinimo ir deklaravimo sistema, bus plečiamos kitos sistemos funkcijos.
Pašnekovas neabejoja – jei valstybė išties nori kovoti su statybų rinkoje išsikerojusiu šešėliu, turėtų pasitelkti ir STATREG.
„Jei darbų vadovai dirba su reikiamų kompetencijų neturinčiais statybininkais, turi nuolatos statybų aikštelėje rodyti ir aiškinti, kaip atlikti jiems patikėtą darbą. Dirbant su patyrusiais specialistais pakanka planuoti žaliavų tiekimą, darbų aprašymą statybos žurnale, galbūt įvertinti meteorologines sąlygas, ruoštis statinio pripažinimo naudoti procedūrai, bet negaišti laiko stebint, ar darbuotojas nesugadins medžiagų, ar atliks savo darbą“, – komentavo D. Gedvilas.
Lietuvoje gaji teismų praktika, kuomet, nustačius broką, užsakovas teisme lieka nieko nepešęs, mat konstatuojama, kad samdydamas rangovus neįsitikino, jog įmonėje dirba ne atsitiktiniai žmonės. „Manau, valstybė, statybų rinkoje siekdama stabilumo, turėtų siekti, kad statybų aikštelėse nedirbtų atsitiktiniai žmonės. Keičiasi technologiniai procesai, įrankiai, technologijos sudėtingėja, taigi, atsitiktinis žmogus iš gatvės, neišmanydamas darbo specifikos, gali susižeisti pats arba sužeisti kitą. Požiūris, kad statybų aikštelėje gali dirbti bet kas, klaidingas. Mes tą viešai deklaruojame“, – reziumavo pašnekovas.
2019 metais tuometė Vyriausybė norėjo įdiegti privalomą statybininko tapatybės kortelę. Tam turėjo pritarti Seimas, tačiau įstatymų projektai taip ir neapsvarstyti Seimo komitetuose.
Skaičiuojama, kad statybų sektoriuje per metus neapskaitoma 500–700 mln. eurų.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 rugpjūtis-rugsėjis
Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?
