Ketvirtoji pramonės revoliucija neša įspūdingus pokyčius visose gyvenimo srityse. Jie stipriai pakeis ir statybų inžinerijos sektorių, Lietuvoje turintį itin didelių perspektyvų, tačiau jis susiduria su iššūkiais švietimo srityje. Apie juos kalbinu prestižinių Lietuvos inžinerijos kompanijų vadovus ir universitetų atstovus. Užduoti trys vienodi klausimai šešiems pašnekovams.
– Ketvirtoji pramonės revoliucija neša dideles permainas visoms pramonės šakoms. Kaip inovacijos pakeis statybų inžinerijos kryptį?
– Svarbiausias pokytis, kuris vyksta, nors kol kas nematomas, bet labai svarbus, tai skirtingų sektorių, technologijų informacinių sienų nykimas. Tai svarbu, nes CAD/BIM pasauliai, IoT, Big Data technologijos visuomet buvo tarsi atskiri pasauliai informacinėje plotmėje. Išnykusios sienos leis tikrąjį nepertraukiamą bendradarbiavimą tarp įvairiausių sričių, atsiras dar daugiau sinerginių galimybių. Leiskite pafantazuoti, pavyzdžiui, virtualus parduotuvės išdėstymas, kuriame matomi, ne tik statybiniai elementai, bet realiu laiku atnaujinamos prekės, inventorius, kur kiekvienas pasikeitimas atsispindi 3D modelyje, o visi elementai, tiek statybiniai, tiek inventories turi susiejimą su atitinkamomis informacinėmis sistemomis, kurios seka būseną realiu laiku. Tai mažas pavyzdys kaip tarpusavio informacija bus siejama tarpusavyje. Tai ne būtinybė, tačiau galimybė, kurias vartotojai turės.
– Ko šiu metu trūksta statybų inžinerijos programoms Lietuvoje? Kokį bendrą vaizdą matote šiuo metu?
– Lietuvos inžinerijos programos kalba ir eina tinkama linkme. Skaitmenizacija reikalauja skaitmeninių žinių, studijų programos jomis yra papildomos. Manyčiau, kad trūksta kokybiškų IT panaudojimo statybose tyrimų, kuriuos atlieka didieji pasaulio universitetai ir gimsta technologiniai sprendimai, taip pat vystosi verslai tiesiai iš universiteto. Manau, kad tai labai svarbu, nes šios idėjos būna pernašama į verslą, diegiamos inovacijos gerinančios konkurencingumą bei sektoriaus išsivystymą.
– Kaip jūs įsivaizduojate Lietuvos statybų inžinerijos ateitį? Kokios iniciatyvos reikalingos tai pasiekti?
– Labai norėčiau, kad Lietuvos statybos sektorius taptų dar labiau vieningas ir suinteresuotas tvariu aplinkos vystymu bei bendradarbiavimu. Užsienio valstybių pavyzdys rodo, kuomet tarpusavyje susėda konkurentai susitaria darbo tvarką ir dirba tais pačiais standartais. Tokiu būdu nereikia valstybei reguliuoti, tai gerokai pigiau ir pasiekiama daug sinergijų ir proveržių, kurie kuria pridėtinę vertę. Taigi linkėčiau daugiau bendrystės. Lietuvos padangėje tokių užuomazgų gimsta, IT, gamybos sektoriuose, tiesiog reikia imti pavyzdį ir pritaikyti.
– Ketvirtoji pramonės revoliucija neša dideles permainas visoms pramonės šakoms. Kaip inovacijos pakeis statybų inžinerijos kryptį?
– Laikui bėgant vis daugiau bus sukuriama duomenų skaitmeninėje erdvėje, kas leis atlikti daugiau analizių, vertinimų, gauti rodiklius leidžiančius tiksliau numatyti, įvertinti ir sumažinti ar išspręsti potencialias rizikas, pavojus, kurie galimai nutiktų atliekant statybos darbus. Kas be ko, visi šie duomenys jau dabar padeda tiksliau planuoti ir sekti projekto eigą. Toliau gautą patirtį dirbant su duomenimis standartizuojame, automatizuojame, kol galiausiai dalį darbų perims įvairiausi robotai, skirti atlikti nuo mažiausių kasdienių darbų iki sudėtingų technologinių darbų statybos aikštelėje. Jau šiandien daugėja naujienų, kurios susijusios su naujų robotizuotų sprendimų siūlymu statybos objektams. Laikui einant šių sprendimų tik daugės, jie taps įvairesni, labiau pritaikomi individualiems projektams. Taigi, ateityje statybos inžinerija taps vis labiau skaitmenizuota ir robotizuota, šioje srityje veikiančių įmonių vidiniuose procesuose vis daugiau atsiras resursų poreikio skaitmeninių procesų kūrimui ir palaikymui.
– Ko šiu metu trūksta statybų inžinerijos programoms Lietuvoje? Kokį bendrą vaizdą matote šiuo metu?
– Statybų inžinerijos programose tikriausiai galima būtų išskirti pagrindinius tris aspektus, kurie yra ypatingai svarbūs ir tarpusavyje labai susiję. Pirmiausiai, labai svarbu suteikti žmonėms kuo daugiau profesinių žinių – ir ne tik teorinių, tačiau ir kuo daugiau praktikos įpinti į teorinius dalykus. Stengtis visą tai apjungti į bendrą vieningą rezultatą.
Taip pat labai svarbu mokyti žmones ne kaip individualistus, o kaip komandos žaidėjus, kaip žmones veikiančius kartu ir kad kiekvieno žmogaus indėlis yra svarbus bendram projekto rezultatui. Šis aspektas yra labai svarbus, kadangi tai keičia patį požiūrį į atliekamą darbą, jo rezultatą ir komunikaciją su kitais komandos nariais.
[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]Galiausiai, tačiau ne mažiau svarbu, kelti informacinių technologijų raštingumą. Tiek plačiąja prasme, jeigu kalbėtume apie technologijas, kurios mus lydi kiekviename žingsnyje ir nebūtinai susijusius su profesija, tiek su labai specializuotomis technologijomis, su kuriomis reikia daug žinių ir patirties, kad galėtume pasiimti maksimaliai daug naudos iš jų. Nereiktų bijoti ir tų technologijų, kurios šiai dienai galbūt atrodo sunkiai pritaikomos ar labai tolimos – visa ši sritis vystosi ypač greitai ir galime net nepastebėti, kada nepasiekiamos technologijos tampa kasdienybės dalimi.
– Kaip jūs įsivaizduojate Lietuvos statybų inžinerijos ateitį? Kokios iniciatyvos reikalingos tai pasiekti?
– Ateitis priklauso skaitmeniniams procesams, kurie bus taikomi kiekviename žingsnyje. Tai neišvengiamai lems, kad statybos inžinerijos srityje pamatysime ne tik šios srities specialistų, tačiau ir informacinių technologijų specialistų, kurie gelbės kurdami statybos inžinieriams patogiai naudojamą informaciją.
Žvelgiant dar toliau, tikriausiai pradėsime matyti specialistus, valdys prižiūrės vis daugiau technikos, robotų, kurie atliks darbus statybos aikštelėje. Tikėtina, kad laikui bėgant keisis proporcija žmonių dirbančių aikštelėje ir dirbančių ofise.
Labai svarbu yra dalintis gerosiomis ir nepavykusiomis praktikomis, iškylančiais iššūkiais, kuriuos yra sudėtinga arba kartais neįmanoma išspręsti. Labai svarbu šiais klausimais dalintis tiek su jaunaisiais specialistais, tiek su įstatymų leidėjais.
Kitas svarbus momentas yra komunikacija tarp visų dalyvių šioje srityje. Labai svarbu išgirsti vieniems kitus – išsigryninti procesų vietas, kurios parodytų kur kyla daugiausiai rūpesčių, ir kokios priemonės tai padėtų spręsti, stengtis situacijas matyti iš kiek įmanoma daugiau perspektyvų, siekiant matyti kuo tikslesnį vaizdą.
– Ketvirtoji pramonės revoliucija neša dideles permainas visoms pramonės šakoms. Kaip inovacijos pakeis statybų inžinerijos kryptį?
– Skaitmeninės statybų inovacijos ir technologijos gali sukurti precedento neturinčius pokyčius statybų pramonėje. Šie pokyčiai gali sudaryti galimybes atsirasti naujiems verslams. Įmonėms tai reiškia, kad reikėtų skubiai pritaikyti technologijas, kurios didina produktyvumą ir produkto kokybę, o universitetams skubiai transformuoti mokymosi programas ir pradėti ruošti ateities statybos inžinierius. Artimiausiame dešimtmetyje galima tikėtis pamatyti nesugebėjusių skaitmenizuotis įmonių pasitraukimą iš rinkos, o taip pat ir rinkos dalies pasidalinimas tarp senųjų ir naujųjų įmonių rinkoje. Didelę įtaką rinkos pasidalinime turės tinkamų verslo modelių sukūrimas ir pritaikymas.
Sparčiai artėjančios inovacijos kaip dirbtinis intelektas, duomenų analizė, debesijos kompiuterija ir daiktų internetas yra pritaikomos ir statybų pramonėje specialiai jas adaptuojant industrijos poreikiams. Kaip pavyzdį galima pateikti daiktų interneto technologijos panaudojimą sujungiant prietaisus ir techniką naudojamą statybų metu. Virtualiosios realybės akiniai padeda planuotojams ir investuotojams pamatyti jų projektus detaliau virtualioje aplinkoje iš išorės bei perteikti vidaus erdvės pojūtį. Šios technologinės galimybės gali daryti didelę įtaką industrijos efektyvumui, produktyvumui ir skaidrumui.
Tobulėjanti programinė įranga leidžia sumažinti neefektyvumą jau planavimo proceso metu. Taip pat ši programinė įranga gali būti naudojama visame pastato gyvavimo periode ir ji gali apjungti kitas skaitmenines technologijas. Be to, kai tik programinės įrangos platformų technologijos taps pagrindine skaitmenine statybų pramonės infrastruktūra, jos greičiausiai pakeis konkurencijos dinamiką visoje industrijoje, panaikindamos verslo modelius, kurie yra pagrįsti informacijos asimetrija, ir iškels įėjimo į rinką reikalavimus naujoms įmonėms. Įmonės gebančios sėkmingai adaptuoti skaitmenines technologijas, didinančias efektyvumą ir produktyvumą, savo veikloje, galės pasiūlyti savo paslaugas žemesnėmis kainomis ir naujus pajamų gavimo modelius kuriant aukštesnės pridetinės vertės produktus.
Mane asmeniškai domina inžinierių projektuotojų sektoriaus pokyčiai. Šiandien sektorius Lietuvoje išgyvena finansinį pakilimą ir džiaugiasi užsakymais, tačiau mes turime galvoti apie išgyvenimą. Kodėl? Todėl, kad šiandieninis inžinerinio verslo modelis nėra stabilus ir papildomos pajamos generuojamos tik didinant žmonių skaičių. Šiandien tik didelės įmonės gali generuoti didelius pelnus ir investuoti į naujus verslo modelius, o mažoms projektavimo įmonėms, kurių dauguma ir yra Lietuvoje, tai labai sudėtinga. Lietuvai būtina turėti bendrą verslo ir švietimo institucijų strategiją siekiant išlikti konkurencingiems Europos rinkoje. Šiuo metu mes išleidžiame daug valstybės pinigų ruošti praeities inžinierius, kai tuo tarpu būdami labai maži turime žiūrėti dar toliau nei 2035 metai.
– Ko šiu metu trūksta statybų inžinerijos programoms Lietuvoje? Kokį bendrą vaizdą matote šiuo metu?
– Paprasatai sakant trūksta ambicijų ir generalinio atsinaujinimo. Nepaisant atskirų mažų atsinaujinimų iš esmės Lietuvos statybos inžinerijos programose mes stokojame ne tik ambicijų, bet ir kompetencijų, o ambicingų ir kompetetingų absolventų, kurie puikiai veikia versle mes neišnaudojame bendram statybos inžinerijos progresui ir lygiui Lietuvoje pakelti.
Ne kartą tiek televizijoje, tiek gyvai teko klausytis apie tobulas statybos inžinerijos laboratorijas, bet deja negalime to paties pasakyti apie studijų programas ir šiuolaikines kompetencijas. Sakyčiau, kad studijų programoms ir dėstymo metodams reikalinga stipri tranformacija ir personalo žinių atnaujinimas. Kadangi mūsų įmonė dirba Šveicarijos rinkoje, tai seku šveicariškas tendecijas. Vienas iš gražesnių pavyzdžių yra Liucerno aukštojoje mokykloje, kurios sukurta nauja skaitmeninių statybų studijų prgrama ne tik atspindi šios dienos aktualijas, bet dar įdomiau tai, kad tiek studijų programos vadovas tiek dauguma dėstytojų yra ne nuolatiniai universiteto dėstytojai, bet sepcialiai tam samdomi žmonės iš verslo. Tai praktiškas žingsnis, kai fundamentalūs dalykai dėstomi dėstytojų profesionalų, o naujovės dėstomos praktikų, kurie kiekvieną dieną gali užtikrinti, kad įgytos žinios universistete bus vis dar aktualios praktikoje.
Ne kartą esu siūlęs iš esmės atnaujinti statybos inžinerijos baigiamuosius darbus, tačiau išgirstu, kad didesniems atnauinimams nėra tinkamo personalo ir niekas negalėtų kuruoti tokio tipo darbo. Manęs, kaip piliečio ir kaip statybos inžinerijos sektoriaus atstovo šis pasiteisinimas netenkina. Esu tikras, kad universitete tikrai yra jauno ir ambicingo personalo, kuris gali ir nori tai daryti ir čia viskas priklauso nuo lyderystės. Jei jos nėra, tai pokyčiai ir nevyksta. Juk visuomet yra galima bendradarbiauti su verslu ir ambicingais absolventais!
– Kaip jūs įsivaizduojate Lietuvos statybų inžinerijos ateitį? Kokios iniciatyvos reikalingos tai pasiekti?
– Trampalaikėje perspektyvoje, kai visame pasaulyje trūksta inžinierių ir inžinerinių pajėgumų, sakyčiau, jog vis dar turime puikias galimybes investuoti ir vystytis tiek Lietuvoje, tiek ir už Lietuvos ribų, tačiau kritinis laikotarpis bus po 10 metų, kai nebūsime pajėgūs įgyvendtinti didelių pokyčių, nes stokosime personalo su naujomis statybų inžinerijos kompetencijomis. Jei sektoriaus atlyginimai augs tokiu pačiu greičiu, o statybos inžinierių paruošimas kardinaliai nesikeis, tai prognozuočiau, kad mūsų sektorius visiškai nesugebės konkuruoti su didelėmis Vakarų kompanijomis, kurios šiuo metu investuoja didelius pinigus į debesiją, duomenis bei dirbtinį intelektą. Šios kompanijos yra milžiniškos, tarptautinės ir turi talentų visame pasaulyje, tuo tarpu mes esame maži ir vis dar leidžiame sau ignoruoti pokyčius, kurie jau yra prasidėję.
Esu tikras, kad statybos inžinerijos programas turime atnaujinti ne tik skaitmenizacijos, programavimo įgūdžiais bei duomenų valdymo įgūdžiai taip pat naujai paruošti specialistai turi gebėti projektuoti tvarias konstrukcijas, o į studijų programas turime kuo skubiau įtraukti žaidimų industrijos elementus ir šios industrijos programinę įrangą. Inžinerijos ir žaidimų industrijos sinergija ne tik sudomintų jaunimą, bet galimai sukurtu naują pridėtinę vertę ir naujus verslus.
Taip pat turime pradėti mokyti projektuoti ne taip kaip patogu montuoti žmogui, bet kaip patogu ir suprantama robotui. Visuomet šiems teiginiams gali atsirasti skeptikų, bet jei mes nebūsime ambicingi, tai po 10 metų Lietuvos statybų inžinerijos sektoriaus laukia dideli sunkumai.
– Ketvirtoji pramonės revoliucija neša dideles permainas visoms pramonės šakoms. Kaip inovacijos pakeis statybų inžinerijos kryptį?
– Bazinis elementas statybos inžinerijos kryptyje Pramonės 4.0 ir skaitmeninės transformacijos kontekste – statinių informacinis modeliavimas (BIM). BIM leidžia skaitmenizuoti visus statinių projektavimo, statybos, eksploatacijos ir rekonstrukcijos ar nugriovimo procesus. Taip užtikrinamas efektyvus informacijos perdavimas tarp visų statybos dalyvių, taupomi ištekliai, išvengiama klaidų, optimizuojami procesai ir statybos logistika.
Tačiau yra ir daugybė kitų statybos technologijų, kurios yra sietinos su ketvirtąja pramonės revoliucija. Prie tokių technologijų galima priskirti didžiųjų duomenų analitikos, statybos objektų 3D spausdinimo, modulinės statybos, objektų skenavimo, daiktų interneto, išmanių pastatų inžinerinių sistemų, automatizuoto mašinų valdymo technologijas. Atsakingai panaudotos, šios technologijos gali būti puikus įrankis siekiant sumažinti statybos sektoriaus poveikį aplinkai ir žmogui.
– Ko šiu metu trūksta statybų inžinerijos programoms Lietuvoje? Kokį bendrą vaizdą matote šiuo metu?
– Kai kalbame apie studijų programas, turime kalbėti ne apie tai ko programoms trūksta šiuo metu, turime įvertinti su kokiais iššūkiais susidurs programų absolventai po 10-20 metų ir kokių kompetencijų reikės šiems iššūkiams spręsti. Nuo statybos inžinierių veiklos priklauso tai, kokiuose miestuose ir pastatuose gyvensime, taip pat jie turi užtikrinti, kad infrastruktūra ir pastatai būtų pritaikyti globaliems iššūkiams – stichinėms nelaimėms, klimato kaitos, gyventojų skaičiaus augimo iššūkiams. Susiduriant su globaliais iššūkiais itin svarbios kompetencijos yra kritinis mąstymas, socialinis intelektas, gebėjimas dirbti tarpkultūrinėse ir nutolusiose komandose, kompiuterinis raštingumas, gebėjimas ir noras mokytis bei nuolat tobulėti. Šios kompetencijos leidžia įvairiapusiškai analizuoti ir kritiškai įvertinti informaciją bei perteikti ją užsakovui siekiant įtikinti priimti teisingus sprendimus.
Tam, kad statybos inžinerijos absolventai gebėtų spręsti globalius iššūkius ir turėtų reikiamas kompetencijas KTU Statybos ir architektūros fakultete (SAF) į studijų programų sandarą ir kokybę žiūrime kompleksiškai. Kalbant apie esmines kokybiškų studijų sritis turime turėti omenyje, kad studijų programų personalas turi būti mišrus, t.y. turi būti tiek dėstytojų-akademikų, tiek inžinierių-praktikų. Studijų programų sandara turi suteikti ne tik bazines žinias, bet ir į globalių iššūkių sprendimą orientuotą turinį. Ne mažiau svarbi dedamoji – didaktika, orientuota į studentą, taikomi grupinio darbo, atvejų analizės, problemų sprendimu ir iššūkiais grįsto mokymo metodai. Į studijų programų valdymą turi būti įtraukti verslo partneriai, studijų infrastruktūra turi būti prieinama ir pakankama studentų ir dėstytojų bendradarbiavimui. Tarptautiškumas ir partnerystės su verslu yra itin svarbios programų vykdytojams. Visos šios dalys yra būtinos šiuolaikiškoms ateities statybos inžinierius rengiančioms studijoms.
– Kaip jūs įsivaizduojate Lietuvos statybų inžinerijos ateitį? Kokios iniciatyvos reikalingos tai pasiekti?
– Turime prisidėti prie Europos siekio 2050 metais ES neutralizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) poveikį klimatui ir tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tai reiškia, kad naujų pastatų statyba ir renovacija turi vykti efektyviai vartojant energiją ir išteklius. Pasiekti šį tikslą galime pasitelkdami ir skaitmenines technologijas, bet kurių tolimesnį statybos sektoriaus vystymąsi sunku įsivaizduoti.
Šiame kontekste itin svarbus uždavinys Lietuvos statybos sektoriui – esamų pastatų renovacija, rekonstrukcija, modernizavimas. Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje (2020 m.) pateikti duomenys, jog renovuojamų pastatų skaičius per metus laikotarpyje nuo 2021 iki 2041 m. pakils nuo 7976 iki 18330. Todėl tiek studijų programose, tiek statybos sektoriuje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas pastatų atnaujinimo iniciatyvoms. Taip pat labai svarbus glaudesnis verslo ir akademinės bendruomenės ryšys ir iš to kylančios iniciatyvos. Norisi verslo įmones paskatinti aktyviau dalintis gerosiomis praktikomis, taikomomis pažangiomis technologijomis tiek su Lietuvos gyventojais, tiek su moksleiviams. Ir pabaigai norisi pridurti, kad kuo toliau tuo labiau esame priklausomi nuo tarptautinės erdvės, mūsų statybų sektorius bus atviresnis ir bendradarbiavimas su užsienio kolegomis siekiant įgyvendinti visus tikslus turėtų tik stiprėti.
Doc. dr. Remigijus Šalna ir doc. dr. Linas Juknevičius, (VILNIUS TECH Statybos fakulteto prodekanai)
– Ketvirtoji pramonės revoliucija neša dideles permainas visoms pramonės šakoms. Kaip inovacijos pakeis statybų inžinerijos kryptį?
Statybos inžinerija apima daugybę sričių: statinių projektavimas, medžiagų ir gaminių gamyba, statybos technologijos, pastatų eksploatavimas, renovacija, rekonstrukcija ir t.t. Inovacijos neišvengiamai ir sparčiai diegiamos visose statybos inžinerijos srityse, nes jos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Pastaruoju metu didžiausias proveržis matomas statybos inžinerijos procesų skaitmenizavimo srityje. Skaitmeninės technologijos leidžia ženkliai padidinti statybos ekonomikos sektoriaus efektyvumą. Tikėtina, kad dėl to ateityje statybos sektorius transformuosis į didesnę pridėtinę vertę kuriantį ekonomikos sektorių. Vis daugiau dėmesio reikės skirti ne tradiciniams statybos medžiagų gamybos ir pačios statybos procesams, o moderniam projektavimui BIM (angl. Building information modelling) aplinkoje, tikslesniam statybos procesų valdymui, efektyvesniam statinių eksploatavimui, kokybės kontrolės ir stebėsenos sistemų diegimui, pastatų mikroklimato gerinimui, visų procesų automatizavimui ir t.t.
Statybos sektoriaus skaitmenizacija yra ne tik ateities tendencija, bet ir svarbi šiandieninės statybos dalis. Nuo pat statybos proceso pradžios, kuriame kuriamas skaitmeninis būsimo statinio dvynys, iki viso statinio gyvavimo laikotarpio eksploatacijos, pastatuose diegiant įvairias autonomines save stebinčias ir analizuojančias išmaniąsias sistemas. Visuotinė statybos procesų skaitmenizacija leidžia projektavimo, gamybos, statybos, logistikos ir kitus susijusius procesus sujungti į bendrą sistemą bei sukurti efektyvius optimizavimo algoritmus.
Pvz., statybos sektoriui dažnai reikalingi skaičiavimais pagrįsti sprendimai, kaip ir kokius procesus koreguoti nutrūkus tam tikrai statybos proceso grandžiai (sutrikus medžiagų gamybai, tiekimui, keičiant technologinius procesus, ar pan.), nes tai gali turėti ženklią įtaką statybos kaštams. Šioje srityje gali būti taikomos ir dirbtinio intelekto principais pagrįstos sprendimų paramos sistemos. Skaitmenizacijai padeda ir ta aplinkybė, kad šiuo metu statyboje daug procesų yra automatizuota, taikomos pažangios technologijos, pvz., geoinformacinės sistemos, kurių pagalba kuriami skaitmeniniai statinių modeliai, vėliau lyginami su realiais objektais identifikuojant neatitikimus, kaupiama visa aktuali su statybos procesu susijusi informacija, kuri vėliau gali būti naudojama viso statinio gyvavimo ciklo metu.
– Ko šiu metu trūksta statybų inžinerijos programoms Lietuvoje? Kokį bendrą vaizdą matote šiuo metu?
– Lietuvoje yra pakankamai gera statybų inžinerijos krypties studijų programų pasiūla. Ypač aukštu bei tarptautiniu mastu pripažintu lygiu pasižymi VILNIUS TECH vykdomos visų pakopų statybos inžinerijos studijų programos. Lietuvos mokymo įstaigose vykdomos studijų programos nuolat tobulinamos ir kuriamos naujos, tačiau statybos sektoriaus verslo atstovai dažnai akcentuoja praktinio absolventų pasirengimo gerinimo būtinybę, tarpkryptinių žinių poreikį, orientaciją į užsienio rinkas. Šioje srityje pažangos siekiama aktyviai bendradarbiaujant su didžiausiomis statybos sektoriaus įmonėmis ir profesionalus vienijančiomis asociacijomis, taip pat atskiromis pažangiomis statybos įmonėmis, kurios dalyvauja studijų programų komitetuose, priima studentus praktikoms, organizuoja dėstytojams stažuotes, siūlo studentų baigiamųjų darbų temas, bendradarbiauja įvairiose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklose.
Pastaruoju metu pastebimas tarpkryptinių studijų programų poreikis. Rinkoje išryškėjo poreikis specialistams, kuriems parengti būtinos klasikinės statybos inžinerijos sąsajos su kitomis studijų kryptimis, pavyzdžiui statybos inžinerijos ir informatikos, statybos inžinerijos ir mechatronikos, statybos inžinerijos ir aviacijos technologijų (panaudojant bepilotes skraidykles statybos procesuose) ir pan. Kita vertus, tarpkryptinės programos sunkiai skinasi kelią į pripažinimą, nes jas sudėtingiau akredituoti, abiturientams jos gali atrodyti komplikuotos dėl kelių jau savaime sudėtingų inžinerinių studijų krypčių derinimo. Tačiau tikėtina, kad ilgainiui tokio tipo studijų programos taps įprastos ir populiarios. Galima pastebėti, kad šiais metais VILNIUS TECH įregistravo naują pirmosios pakopos tarpkryptinę statinio informacinio modeliavimo studijų programą, kuri nuo klasikinės statybos inžinerijos programos skiriasi dideliu informatikos krypties studijų dalyku bloku.
– Kaip jūs įsivaizduojate Lietuvos statybų inžinerijos ateitį? Kokios iniciatyvos reikalingos tai pasiekti?
– Statybos inžinerijos sektorius dėl savo reikšmingo dydžio pasižymi tam tikru inertiškumu ir vertinamas kaip tradicinis, tačiau akivaizdu, kad statybų inžinerija neišvengiamai ir sparčiai transformuojasi į visas šiuolaikines technologijas naudojantį bei jas kuriantį ekonomikos sektorių. Dėl šios priežasties tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse tradicinės statybos inžinerijos studijų programos papildomos naujomis kryptimis, tokiomis kaip statinių skaitmeninis modeliavimas, gamybos ir statybos robotizacija, dirbtinio intelekto sistemos, išmanūs miestai ir pastatai bei jų valdymas, ir pan. Lietuvoje jau dabar naudojamos praktiškai visos šiuo metu pasaulyje vystomos bei ekonomiškai racionalios projektavimo ir statybos technologijos.
Akivaizdu, kad ateityje Lietuvoje dar labiau spartės visuotinis statybos procesų skaitmenizavimas ir žiniomis bei skaičiavimais grįstas optimizavimas. Šiuo metu skaitmeninių technologijų diegimo lyderiai yra projektuotojai, tačiau ateityje prie jų prisijungs vis daugiau gamybos įmonių, nekilnojamojo turto valdymo, logistikos ir kitų glaudžiai susijusių sektorių. Spartesniam ir sklandesniam skaitmenizavimo, robotizavimo ir automatizavimo procesų diegimui reikės ir statybos įmonių, mokymo įstaigų ir mokslo institutų aktyvaus įsitraukimo bei bendradarbiavimo. Taip pat būtinas ir kai kurių statybą reglamentuojančių teisės aktų koregavimas ar naujų parengimas, perkančių organizacijų pasirengimas ir kartais tiesiog politinės valios demonstravimas.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 rugpjūtis-rugsėjis
Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?
[/su_note]
