Blog

Statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė: ko moko teismų praktika?

VDI
SA archyvo nuotr.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros vedėjas prof. dr. Sigitas MITKUS

Statinio statybos techninė priežiūra pagrindiniame viešosios statybos teisės šaltinyje – Statybos įstatyme yra įvardyta kaip viena iš statybos techninės veiklos pagrindinių sričių. Tai statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, teisės aktų reikalavimus.

Statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisinis statusas taip pat apibrėžtas Statybos įstatyme. Pagrindiniai jo požymiai šie:

• fizinis asmuo: architektas ar statybos inžinierius;
• turi atitinkamą kvalifikacijos atestatą;
• atstovauja statytojui (užsakovui);
• vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai;
• atlieka statinio bendrųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijas;
• koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą;
• pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

Detaliai statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos išdėstytos Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. Statytojas (užsakovas) statinio statybos techninės priežiūros organizavimą gali pavesti organizuoti statinio statybos valdytojui arba statinio statybos techninės priežiūros rangovui, kurie gali būti ir juridiniai asmenys. Šie subjektai statytojui (užsakovui) atsako už tinkamą statybos techninio prižiūrėtojo parinkimą ir kitus sutartiniu pagrindu prisiimtus įsipareigojimus. Bet kokiu atveju statinio statybos techninio prižiūrėtojo statusą įgyja tik juo paskirtas fizinis asmuo.

Statinio statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės klausimai reglamentuoti Statybos įstatyme ir aukštesnę teisinę galią turinčiame dokumente – Civiliniame kodekse. Civilinis kodeksas išskiria keturis subjektus: rangovą, projektuotoją, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ir statinio projekto ekspertizės rangovą, atsakingus už:

• statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą (6.696 str. 1 d.);
• defektus, nustatytus per garantinį terminą (6.697 str. 3 d).

Pirmą kartą atsakomybės dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo klausimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje buvo sprendžiamas 2006-02-22 nutartyje. TŪB „Vikensta“ kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakovo įmonės „Skala“ 32 635 eurus (112 594 Lt) atliktų statybos darbų garantiniu laikotarpiu atsiradusiems trūkumams ištaisyti. Teismai nustatė šias faktines aplinkybes:

• šalių rangos sutartimi buvo nustatytas penkerių metų garantinis laikas, per kurį atsirado namo defektai: plyšiai išorinėse ir vidinėse sienose, cokolinio aukšto perdengimuose, pirmojo aukšto grindyse, nesandari stogo danga, nepakankamai gera horizontali ir vertikali hidroizoliacija;
• defektų atsiradimo priežastis – nuokrypiai nuo statybos projekto statybos metu;
• statinio projektas pakeistas savavališkai, neturint projekto konstruktoriaus leidimo, nebuvo atlikta statinio projekto ekspertizė;
• statinio statybos neprižiūrėjo techninės priežiūros atstovas.

Atsakovas defektų fakto neginčijo. LAT pažymėjo, kad, nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Defektų atsiradimo priežastis – nukrypimas nuo projekto buvo atliekamas užsakovo pageidavimu. Nepaisydamas to, Teismas sprendė, kad tokių užsakovo pageidavimų pasekmės tenka rangovui, nes jis turėjo įspėti užsakovą apie galimas pasekmes, o, to nepadaręs, atsako už darbo trūkumus (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Kartu Teismas pripažino, kad rangovo atsakomybė turėtų būti mažinama, nes:

• neteisingus nurodymus rangovui teikė pats užsakovas;
• užsakovas nevykdė statybos techninės priežiūros, nors jis pats buvo statinio statybos techninis prižiūrėtojas (pagal statybos rangos vykdymo metu galiojančią teisę statinio statybos techniniu prižiūrėtoju galėjo būti ir juridinis asmuo – pats statytojas (užsakovas).

LAT sprendė, kad dėl minėtų aplinkybių statytojo (užsakovo) atsakomybė turėtų būti sumažinta 40 procentų. Teismas neišskyrė, kokia atsakomybės mažinimo dalis tenka kiekvienai atsakomybės mažinimo priežasčiai. Tačiau įvertinant tai, kad analogiškoje situacijoje, kai nebuvo privaloma atlikti techninės priežiūros, teismai rangovo atsakomybę mažino 25 proc. (žr. toliau aprašytą c. b. Nr. Nr. 3K-3-396), galima daryti išvadą, kad teismas nusprendė, jog atsakomybė buvo sumažinta:

1) dėl to, kad statytojas (užsakovas) davė rangovui netinkamus nurodymus – 25 proc.;
2) dėl to, kad statytojas (užsakovas) nevykdė techninės priežiūros – 15 proc.

pixabay.com nuotr.

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-396 ieškovas A. G. prašė teismo priteisti iš atsakovo A. S. 1739 eurus (6000 Lt) įsiskolinimo ir delspinigius. Teismas nustatė, kad pagal 2004-10-29 sutartį ieškovas įsipareigojo suremontuoti atsakovo pastato stogo dangą – užtaisyti atskirais lopais galimas vandens įtekėjimo vietas. Ieškovas atliko sutartyje aptartus darbus. Teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad stogo dangos remonto darbai pagal šalių sutartį atlikti be esminių trūkumų. Todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti už atliktus darbus.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovo atlikti darbai, nors ir atitiko sutartyje nustatytas sąlygas ir reikalavimus, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, tačiau iš esmės negalėjo duoti tokio rezultato, kurio tikėjosi sudarydamas sutartį atsakovas, t. y. bendras pastato stogo pratekėjimas nebuvo pašalintas. Ieškovas, būdamas statybų srities specialistas ir veikdamas savo rizika, atliko stogo dengimo darbus pagal atsakovo nurodymus konkrečiuose stogo plotuose, žinodamas (ar turėdamas žinoti), kad tokių nurodymų vykdymas gali turėti neigiamos įtakos atliekamų darbų tinkamumui apie tai neįspėjęs užsakovo.

LAT paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui buvo priteista 869,5 euro (3000 Lt). Įvertinant tai, kad avansu jau buvo sumokėti 1739 eurai (6000 Lt), o sutarties kaina buvo 3478 eurai (12 000 Lt), galima daryti išvadą, kad teismai dėl netinkamų užsakovo nurodymų atliktų darbų kainą sumažino 25 procentais.

Civilinėje byloje Nr. 3-K-3-585/2008 teismai nustatė, kad rangovas (įmonė „Laugina“) pagal sutartį su užsakovu (įmonė „Agaras“) statydamas skerdyklos pastatą su pagalbinėmis patalpomis, gyvulių laikymo gardus ir skerdyklos nuotekų valyklą nukrypo nuo projekto, dalis nukrypimų nuo projekto buvo padaryta užsakovo pageidavimu arba jie buvo suderinti su užsakovu. Techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė užsakovo darbuotojas. Visų instancijų teismai sprendė, kad rangovo atsakomybė už defektų atsiradimą turi būti mažinama 40 procentų. Tokiu būdu teismai nuosekliai laikėsi civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2006 suformuotos praktikos. Todėl galima daryti išvadą, kad teismai dėl netinkamo techninės priežiūros vykdymo rangovo atsakomybę taip pat mažino 15 procentų.

Nuo nuosekliai pradėtos formuoti teismų praktikos buvo nukrypta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2009. Joje kilo ginčas tarp subsubrangovo (įmonė „Angel stone“) ir subrangovo (ben drovė „Ulgis“). Rangos sutartimi atsakovas (subsu brangovas) įsipareigojo atlikti fontano montavimo darbus. Darbai buvo atlikti nekokybiškai, atsakovas darbų trūkumų nepašalino. Ieškovas (subrangovas) nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti nuostolius.

Defektų šioje byloje priežastis – netinkami statybos produktai, kuriuos tiekė ieškovas (įmonė „Ulgis“). Teismai nustatė, kad statybos produktų netinkamą kokybę atsakovas galėjo nustatyti vizualiai ir pagal atitikties dokumentus, kuriuos turėjo išsireikalauti iš ieškovo. Tai prilygintina ne-tinkamų nurodymų davimui ir jų vykdymui. Pagal jau aptartą teismų praktiką, tokiu atveju šalims būdavo dalijama atsakomybė ir nustatoma atsakomybė už techninės priežiūros nevykdymą. Šioje byloje teismai laikė, kad visa atsakomybė šiuo atveju tenka subsubrangovui (įmonei „Angel stone“) ir jo atsakomybė nebuvo mažinama, atsižvelgiant į tai, kad netinkamus nurodymus naudoti nekokybiškus statybos produktus davė subrangovas – profesionalus statybos rangovas.

Teismai šioje byloje niekaip neįvertino ir netinkamai vykdytos techninės priežiūros atsakomybės – pagal Statybos įstatymą techninis prižiūrėtojas privalo neleisti statyboje naudoti nekokybiškų statybos produktų. Tačiau teismų sprendimą šiuo aspektu galima paaiškinti tuo, kad techninę priežiūrą privalo organizuoti užsakovas, bet ne subrangovas, ir tuo, kad bylos šalys nekėlė statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės klausimo. Todėl galima daryti išvadą, kad šioje byloje nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, formuojančios techninio prižiūrėtojo atsakomybę.

Teismų praktikoje taip pat nustatyta, kad ne kiekvienu atveju dėl rangovo darbų defektų yra atsakingas ir techninis prižiūrėtojas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008 teismai nustatė, kad subrangovas (įmonė „Laugina“) atliko pastato betoninių grindų įrengimo darbus, o rangovas (bendrovė „Valvikė“) nepasirašė darbų priėmimo aktų ir pareiškė pretenzijas dėl darbų kokybės. Betoninės grindys buvo įrengiamos esant nesandariam stogui, pro kurio skyles krituliai plovė betoninį grindų pagrindą, dėl to susidarė grindų defektų. LAT pažymėjo, kad byloje nustatyta nuostolių atsiradimo priežastis yra ta, kad subrangovas nesilaikė betoninių grindų įrengimo technologinių reikalavimų ir dėl to pažeidė sutartinius įsipareigojimus dėl darbų kokybės, ir, priešingai, ieškovo veiksmai organizuojant darbus neturėjo įtakos atliekamų darbų kokybei, dėl to nebuvo betoninių grindų defektų atsiradimo priežastis.

2009–2013 m. LAT nebuvo nagrinėjamos bylos, susijusios su techninio prižiūrėtojo teisine atsakomybe. Nuo 2014 m. tokios bylos buvo nagrinėjamos ir teismai savo sprendimais iš dalies keitė savo praktiką bei pasisakė dėl statybos techninio prižiūrėtojo teisinio statuso ypatumų.

Rangovas (įmonė „Klaipėdos hidrotechnika“) kreipėsi 3K-3-3/2014 į teismą, prašydamas priteisti iš užsakovo (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos) 376 697 eurus (1 299 606 Lt) skolą už atliktus defektų pašalinimo darbus (civilinė byla Nr. 3K-3-3/2014). Byloje nustatyta, kad 2004 m. ieškovas ir atsakovas sudarė krantinės Nr. 142 rekonstravimo statybos rangos sutartį Nr. 34-2004-566, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti krantinės statybos ir kranto tvirtinimo darbus Malkų įlankoje. Atlikus darbus krantinės jungtinėje sienutėje atsirado plyšių. Ieškovė savo sąskaita atliko defektų ištaisymo darbus, tačiau pareikalavo užsakovo už juos atlyginimo, nes, jos manymu, defektų atsirado dėl užsakovo kaltės.

pixabay.com nuotr.

Šioje byloje rangovas neigė savo atsakomybę už šiuos defektus ir šią poziciją grindė šiais motyvais:

• defektų atsirado dėl netinkamų užsakovo nurodymų: užsakovo pateiktame techniniame projekte nustatytas netinkamas darbų vykdymo būdas – įlaidinių sienų ir polių įrengimas kalimo būdu, o užsakovo užduotis rangovui yra privaloma;
• užsakovas buvo ir techninis prižiūrėtojas, todėl atsako už defektus, atsiradusius dėl nukrypimo nuo projekto;
• užsakovas žinojo apie nukrypimus, su jais sutiko, o tai, ieškovo nuomone, prilygsta užsakovo nurodymui (užduočiai), kurio rangovas privalo laikytis.

LAT atkreipė dėmesį į tai, kad užsakovas nebuvo techninis prižiūrėtojas. Pagal Statybos įstatymą užsakovas techninę priežiūrą organizuoja skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Statybos įstatymas taip pat nustato, kad techniniu prižiūrėtoju gali būti tik fizinis asmuo. Todėl užsakovas ir techninis prižiūrėtojas yra skirtingi statybos dalyviai ir jų tapatinti negalima. Tuo atveju, kai statybos techninę priežiūrą vykdo užsakovo darbuotojas, paskirtas techniniu prižiūrėtoju, šiam netinkamai atlikus savo pareigas, užsakovo atsakomybė gali kilti ne dėl jo, kaip statybos rangos sutarties šalies, pareigų pažeidimo, bet – kaip darbuotoją (šiuo atveju – techninį prižiūrėtoją) samdančiam asmeniui.

Analogiškos nuostatos LAT laikėsi ir po dviejų dienų priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3-K-3-20/2014. Šioje byloje pastato naudotoja, DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ pareiškė ieškinį rangovei įmonei „Santechnikos verslas“ dėl nuostolių atlyginimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal statybos rangos sutartį su įmone „Sklypo servisas“ daugiabučiame gyvenamajame name atliko pastato vidaus vandentiekio, buitinės, lietaus nuotekų ir kondensato surinkimo vamzdyno montavimo bei surinkimo darbus. Ieškovas garantiniu laikotarpiu pastebėjo, kad automobilių aikštelėje iš buitinių nuotekų šalinimo vamzdyno sunkiasi vanduo.

Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, teigė, kad užsakovei taip pat turi tekti dalis atsakomybės už defektus, nes ji vykdė techninę priežiūrą. Tačiau LAT pakartotinai išaiškino civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014 išdėstytus motyvus ir pažymėjo, kad užsakovas ir techninis prižiūrėtojas yra skirtingi statybos dalyviai ir užsakovui negali kilti atsakomybės už kito dalyvio veiksmus.

LAT taip pat pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai turėjo tenkinti atsakovės prašymą įtraukti trečiaisiais asmenimis techninę priežiūrą atlikusius asmenis. Tačiau LAT taip pat konstatavo, kad tai negali būti sprendimo panaikinimo pagrindas. Atsakovė, manydama, kad techninis prižiūrėtojas taip pat yra atsakingas už nustatytus defektus, turi teisę jam pareikšti reikalavimą atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015 teismai šiek tiek pakeitė savo nuostatą dėl atsakomybės dalies, tenkančios techniniam prižiūrėtojui. Užsakovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ pareiškė ieškinį rangovui „Rustonas“, kuriame, be kita ko, reikalavo pašalinti statybos darbų defektus. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigojo pastatyti kavinę-viešbutį. Teismo ekspertizė nustatė, kad rangovas nekokybiškai atliko perdangos ir stogo konstrukcijų apšiltinimą, panaudojo netinkamos kokybės mineralinę vatą, sluoksniai nepersidengia, neįrengė garo izoliacijos ant perdangos, stogas peršąla ir virtuvės zonoje susidarantis šalčio tiltelis gadina gipskartonio plokščių apdailą, atsiradę trūkių sienų sandūroje. Užsakovas nepasamdė techninio prižiūrėtojo, todėl teismai mažino rangovo atsakomybę 10 procentų. Šis dydis nežymiai skyrėsi nuo iki tol teismų praktikoje suformuoto 15 proc. dydžio.

Dėl atsakomybės dalies, tenkančios techniniam prižiūrėtojui, teismai sprendė ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016. Šioje byloje LAT taip sprendė dėl užsakovo atsakomybės neorganizavus techninės priežiūros.

Statybos rangos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas pastatys rąstinį namą. Užsakovas pareiškė pretenziją dėl netinkamos pastatyto pastato kokybės. Faktą, kad pastatas pastatytas su defektais, patvirtino ir teismo paskirta ekspertizė. Ekspertizės išvadoje nustatytos šešios defektų grupės, iš jų dėl keturių defektų grupių rangovas nurodytas kaip atsakingas asmuo, o statinio techninė prižiūrėtoja paminėta kaip asmuo, galėjęs pastebėti šiuos trūkumus techninės priežiūros metu.

LAT šioje byloje sprendė, kad dėl neorganizuotos techninės priežiūros rangovo atsakomybė mažintina 15 procentų.

Teismai išskyrė du atvejus, kai kyla atsakomybės klausimai, susiję su technine priežiūra: viena vertus, užsakovas techninės priežiūros neorganizavo, nors ją turėjo organizuoti, antra vertus, užsakovas techninę priežiūrą organizavo, tačiau techninis prižiūrėtojas ją atliko netinkamai.

Pirmuoju atveju atsakomybė tenka užsakovui, antruoju – statybos techniniam prižiūrėtojui.

Bet kuriuo atveju siekiant nustatyti atsakomybę užsakovui ar techniniam prižiūrėtojui būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nevykdytos ar netinkamai vykdytos techninės priežiūros ir atsiradusios žalos (defektų).

Užsakovui gali kilti atsakomybė už techninės priežiūros nevykdymą tik tokiu atveju, jeigu jis privalėjo organizuoti techninę priežiūrą, bet to nepadarė. Užsakovas laikomas neorganizavusiu techninės priežiūros net ir tuo atveju, jeigu jis formaliai sudarė sutartį su techniniu prižiūrėtoju, bet realiai techninės priežiūros neorganizavo.

Teismai nepripažino užsakovo atsakomybės dėl netinkamai vykdytos techninės priežiūros, jeigu užsakovas tinkamai paskyrė techninį prižiūrėtoją. Užsakovo atsakomybė už netinkamai vykdytą techninę priežiūrą neatsiranda net ir tuo atveju, jeigu techninis prižiūrėtojas nusamdytas pagal darbo sutartį, t. y. jis yra užsakovo darbuotojas. Tokiu atveju atsakomybėn gali būti traukiamas tik savarankiškas statybos dalyvis – techninis prižiūrėtojas. Užsakovo atsakomybė tuomet gali kilti kitu pagrindu – kaip darbdavio atsakomybė už darbuotojo veiksmais sukeltą žalą.

Atsakomybės dydis dėl techninės priežiūros nevykdymo ar netinkamo vykdymo teismų praktikoje svyruoja 10–15 procentų. Aiškūs kriterijai, kokiu būdu galima nustatyti techninės priežiūros atsakomybės dalį, nenustatyti.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 6.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.