Blog

Statybos sektoriuje 68 proc. įmonių dėl pandemijos jaučia sumažėjusias darbų apimtis

Freepik.com nuotr.

68 proc. statybos sektoriaus įmonių dėl pandemijos jaučia ženkliai sumažėjusį užsakymų kiekį ir šiemet prognozuoja 30 proc. susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa.

Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, net 68 proc. statybos bendrovių jaučia darbų apimčių sumažėjimą: iki 20 proc. mažesnį užsakymų kiekį apklausoje nurodo 40 proc. įmonių, 20-40 proc. mažiau projektų įgyvendina 20 proc. bendrovių, daugiau nei 40 proc. darbų apimtys sumažėjo 8 proc. įmonių. Stabilų užsakymų kiekį išlaikė 24 proc. rangovų, o darbų apimčių augimą pirmąjį šių metų pusmetį nurodo tik 8 proc. apklausoje dalyvavusių bendrovių.

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo, šalies rangovai pandemijos laikotarpiu jaučia itin didelį nerimą dėl ateities ir itin sumažėjusių darbų apimčių, tačiau vis dar stengiasi išlaikyti savo darbuotojus.

„Statybos įmonių darbų apimčių sumažėjimą lemia tai, jog NT plėtotojai ir investuotojai sustabdė arba atsisakė suplanuotų projektų, o pavieniai privatūs statytojai taip pat nukėlė sustabdyti visus numatytus darbus, analogišką situaciją matome ir renovacijos projektų įgyvendinime. Statybininkų lūkesčiu šiandien tapo viešieji pirkimai, todėl dabar yra itin reikšmingas mūsų valdžios institucijų vaidmuo, operatyviai įgyvendinant ekonomikos skatinimo plane numatytus projektus. Jeigu uždelsime – galime sulaukti negrįžtamų procesų. Šiandien kiekvienas užsakymas statybininkams yra itin svarbus“, – šalies rangovų situaciją aiškina D. Gedvilas.

Apklausos rezultatai rodo, jog dėl pandemijos šių metų pabaigoje iki 30 proc. planuotų pajamų kritimą numato 64 proc. statybos bendrovių, 30-50 proc. nuosmukį prognozuoja 4 proc. rangovų. Stabilius finansinius rezultatus planuoja išlaikyti 24 proc. įmonių, o jų augimą prognozuoja tik apie 12 proc. apklaustųjų.

Dalius Gedvilas, BIM

Dalius Gedvilas

„Statybos bendrovių apyvartinis kapitalas traukiasi, mažėjant nuosavoms lėšoms balanse. Tai lemia mažėjančias rangovų galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dalis rangovų tiesiog nebegalės dalyvauti valstybiniuose konkursuose, nes turės mokestinių nepriemokų ir negalės pateikti nei darbų atlikimo, nei pasiūlymo garantijų. Be to, įmonėms tampa vis sudėtingiau išlaikyti darbuotojus“, – susidariusią padėtį aiškina D. Gedvilas.

Šiemet naujų darbuotojų nebeplanuoja samdyti 32 proc. statybos įmonių, o mažinti darbuotojų skaičių dėl sumažėjusių darbų apimčių ketina 20 proc. apklaustų bendrovių. Trečiųjų šalių piliečių šiais metais nesiruošia samdyti 72 proc. įmonių, rodo apklausos duomenys.

D. Gedvilas pažymi, kad rinkos dalyvių prognozuojamas scenarijus itin paveiktų ne tik šalies ekonomiką, bet ir paskatintų dar spartesnį nedarbo lygio augimą bei atneštų emigracijos „bangą“.

„Nors statybininkų darbas karantino laikotarpiu ir nebuvo uždraustas, tačiau statybų sektorius tapo viena iš labiausiai pandemijos paveiktų verslo šakų. Jau pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalies statybose pakilo iki 12 proc.. Jeigu antrąjį šių metų pusmetį dar 10 proc. šio sektoriaus darbuotojų netektų darbo vietų, tuomet 10-12 tūkst. asmenų metų pabaigoje taptų papildoma našta valstybei. Tačiau pastaruoju metu girdime nemažai kritikos dėl Ateities ekonomikos DNR plane numatytų investicijų į infrastruktūros projektus, bet turime suprasti, kad statybos – viena svarbiausių šalies ūkio šakų, galinčių ne tik palaikyti ekonomiką, bet ir darbo rinką“, – sako D. Gedvilas.

Jo teigimu, tokios šalys kaip Vokietija, Švedija ar Didžioji Britanija šiandien sparčiai įgyvendina statybos ir infrastruktūros projektus, kuria darbo vietas ir siūlo konkurencingus darbo užmokesčius tiek vietiniams, tiek užsienio šalių piliečiams, todėl tampa traukos centru ir Lietuvos žmonėms.

„Mūsų valstybė turėtų kryptingai ir aktyviai vykdyti ekonomikos skatinimo planą, turėti aiškų jo įgyvendinimo mechanizmą ir tam pasiruošusias valdžios institucijas, nes šiandien šis procesas – „buksuoja“. Tik eidami šiuo keliu, galėtume mažinti nedarbo lygio augimą ir tokiu būdu išvengti laukiančios emigracijos bangos“, – sako D. Gedvilas.

Apklausa taip pat parodė, kad 84 proc. statybos įmonių karantino laikotarpiu nepasinaudojo valstybės pagalbos verslui priemonėmis, kurios buvo neprieinamos ir netinkamos šio sektoriaus verslo subjektams.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.