Blog

Statybos sektoriaus atstovai: Vyriausybės pasirinktas paramos modelis skatina diskriminaciją versle

Mokyklos statyba

Vyriausybė ir finansų įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) šią savaitę pristatė priemonių paketą, kuris padės įmonėms spręsti likvidumo ir finansines problemas, kylančias dėl COVID-19. Viena jų – paskolų garantijos per INVEGA. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) teigia, kad Vyriausybės siūloma paramos schema verslui turi geresnę alternatyvą ir siūlo greitesnį bei efektyvesnį metodą.

„Šiandien esminis dalykas yra ne tik paramos verslui dydis, bet ir pasirinktų priemonių įgyvendinimo greitis bei efektyvumas. Šie sprendimai turės milžinišką įtaką šalies ekonominei situacijai. Vyriausybės pasirinkti paramos modeliai yra per ilgi savo realizavimo prasme, nelankstūs ir reikalaujantys didelių kaštų administraciniams resursams“, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.

Anot jo, Vyriausybės pasirinktas paramos modelis skatina verslo selekcionavimą, kuris sukuria prielaidas atsirasti nelygiateisiškumui. Pavyzdžiui, taikoma sąlyga, kad įmonė negali būti atleidusi nei vieno darbuotojo karantino laikotarpiu.

„Kriziniu laikotarpiu įmonių vadovams tenka priimti ne pačius maloniausius sprendimus, kad išgelbėti verslą ir išvengti bankroto. Verslo subjektų diskriminacija dėl to, kad mažina darbuotojų skaičių, deja, bet yra visiškai nelogiška ir neteisinga. Dėl esamos padėties ir sukeltų apribojimų šiandien nėra kaltas nei vienas žmogus, ir nei viena įmonė“, – teigia D. Gedvilas.

Pažymėtina, jog šiuo metu nėra jokios garantijos, kad verslas, pradėjęs komunikaciją su INVEGA ir gavęs garantiją iš jos, gaus iš banko finansavimą. Komerciniai bankai dažniausiai taiko kitus būdus ir turi savo metodiką priimant sprendimus dėl kreditavimo – vertina verslo subjekto kredito istoriją ir prioritetą teikia darbui jau su esamais klientais. Garantija, gauta iš INVEGOS, bankui gali pasirodyti nereikšminga, nes jie remiasi savo vidinėmis procedūromis, o verslo tvarumą ir veiklos tęstinumą vertina pagal jau susikurtą metodiką.

„Įmonė, susidūrusi su krizės padariniais, gali būti įvertinta kaip nepatikima ir tai būtų lemiamas nuosprendis jos ateičiai. Verslui, priverstam baigti ekonominę veiklą, vėliau atkurti veiklą bus gerokai sunkiau arba jau neįmanoma, o išlaidos socialinėms garantijoms įmonių bankrotų atveju guls ant visų mokesčių mokėtojų pečių, tik jau didesniu mastu. Todėl būtina ieškoti efektyvesnių ir lankstesnių paramos metodų“, – sako Dalius Gedvilas.

Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) siūlo geresnį sprendimo būdą – suteikti verslui paramą, sumokant sustabdytiems verslams vieno mėnesio jų apyvartos dydžio išmoką (gali būti paskaičiuojamas vidurkis už 2019 metus). Tai daryti atliekant mokėjimus, pavyzdžiui, iš Garantinio fondo. Tokiu būdu realizuojamas paramos metodas užtruktų gerokai trumpiau nei Vyriausybės siūlomas būdas ir nesukurtų papildomų administravimo kaštų valstybės institucijoms.

„Šiandien Vyriausybė ir VMI jau sudarė sąrašą įmonių, kurios dėl karantino paskelbimo tiesiogiai patiria nuostolius ir negali tęsti veiklos. Šioms bendrovėms ir galėtų būti skiriama vienkartinė išmoka“, – siūlo Dalius Gedvilas.

    E-katalogas

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.