Sąmatose svarbios mažiausios detalės
Ekspertų teigimu, nemažai iššūkių, susijusių su viešojo sektoriaus statybos ir rangos darbais, būna užprogramuojami dar tuomet, kai užsakovas tik rengia dokumentus viešajam konkursui, ypač planuoja darbų sąmatą. „Neretai pasitaiko, kad konkursas skelbiamas praėjus keleriems metams nuo biudžeto parengimo. Pavyzdžiui, šiuo metu skelbiama nemažai konkursų objektams, kurių projektai ir biudžetas suplanuoti dar 2009–2010 metais. Suprantama, nuo tada technologijos spėjo gerokai pažengti į priekį, o kaina – šoktelėti. O rengiant biudžetą juk dažniausiai būna įvertinami tik minimalios apimties darbai, skaičiuojami minimalūs įkainiai. O juk, pavyzdžiui, komutatorių ar vaizdo kamerų kaina gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių litų“, – atkreipė dėmesį bendrovės „Fima“ atstovas J. Jablonskis.
Specialisto teigimu, neretai kyla keblumų su projektais, finansuojamais iš Europos Sąjungos (ES) fondų. „Dažnai tokiais atvejais pirmiausia patvirtinama fiksuota paramos konkrečiam projektui suma, o projektavimo ir techninių reikalavimų ruošimo darbai atliekami po to. Jie paprastai vykdomi neatsižvelgiant į jau paskirtas lėšas, rinkos kainą, ir dažnai norai stipriai prasilenkia su realybe. Kitaip tariant, kai paskelbiamas konkursas, pateiktų siūlymų vertė būna smarkiai nutolusi nuo realaus biudžeto. Tada konkursas nutraukiamas, bandoma supaprastinti projektą, o tai dažniausiai daroma inžinerinių sprendimų sąskaita, nes taip, matyt, paprasčiau ir projektuotojui, ir užsakovui“, – situaciją aiškino J. Jablonskis.
Sumaištis dokumentų gausoje
Dar iki skaičiuojant sąmatą parengiama daugybė dokumentų: techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai, brėžiniai, medžiagų žiniaraščiai. Juose taip pat pasitaiko netikslumų, darančių didelę įtaką kainai. Pavyzdžiui, vienuose dokumentuose nurodoma, kad pastate reikalingi analoginiai telefonai, kituose jau minimi IP telefonai. Jų kainos gerokai skiriasi, tad, pasak rangovų, siekiant išvengti sumaišties, rengiant dokumentus konkursui būtinas ypatingas kruopštumas ir tikslumas.
Taupoma ir kituose statybų etapuose
Specialistai pastebi, kad Lietuvoje taupoma ne tik vykdant pirkimus, bet ir vėlesniuose statybų projektų etapuose. „Pavyzdžiui, apie 2–3 proc. projekto kainos turėtų sudaryti statybos darbų priežiūra. Techninės priežiūros specialistai pro- jekto vietoje turėtų būti nuolat ir patikrą atlikti kasdien. O projekto vykdymo patikra statybų vietoje turėtų būti atliekama mažiausiai kartą per savaitę ir – tai labai svarbu – priduodant inžinerinius darbus, nematomus plika akimi. Patikrų metu vertinama atitiktis projektui, sąmatai, ar užtikrinama reikiama kokybė, ar laikomasi numatytų projekto terminų ir pan.
Prižiūrėti situaciją ir apie ją nuolat informuoti užsakovą yra būtina. Prireikus investuotojui turėtų būti teikiamos konsultacijos, patarimai priimant svarbius sprendimus. Bet mažiausios kainos konkursuose teko matyti atvejų, kai, pavyzdžiui, 5 mln. litų vertės projekte statybos priežiūrai rangovas numato vos 5 tūkst. litų. Vadinasi, kažkas į statybos vietą atvyks vos keliskart per metus – susirinks formaliai reikalingus parašus, o priežiūra realiai nevyks“, – įspėjo V. Babaliauskas.
Ilgainiui brangsta eksploatacija irkyla grėsmė reputacijai
Ekspertai ragina skirti racionalumą ir norą taupyti bet kokia kaina. „Pasitaiko projektų, kai taupoma absoliučiai visur – pradedant pastato konstrukcijomis ir statybinėmis medžiagomis, baigiant vėdinimo, saugos ir kitomis sistemomis. Vis dėlto svarbu apsvarstyti šiandien priimtų sprendimų įtaką ilguoju laikotarpiu. Nors čia ir dabar užsakovas sutaupo, ilgalaikėje perspektyvoje vien iš ekonominių paskatų priimti sprendimai nepasiteisina“, – sakė „Fimos“ specialistas
J. Jablonskis. Jam antrino ir bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas V. Babaliauskas. Jis pažymėjo, kad pastačius kuo pigiau, skubama kuo brangiau išnuomoti. Vis dėlto papildomos sąnaudos anksčiau ar vėliau palengvina ir pastato savininko kišenę. Juk neretai pamirštama įvertinti, kad iš lūpų į lūpas plintanti bloga reklama gali pakenkti ir pastato savininko reputacijai. Galiausiai nekokybišką, nefunkcionalų, mažo energinio naudingumo pastatą ateityje bus sunkiau parduoti ir gauti už jį norimas pajamas.
Požiūrį keičia ES direktyvos
Statybų verslo kokybės kartelę reikšmingai kelia Lietuvos narystė ES. Pavyzdžiui, jau dabar Europos Komisija akcentuoja pastatų saugos, energinio naudingumo didinimą. Šiuo metu apie 40 proc. energijos ES sunaudoja pastatai, o nuo 2020 metų pabaigos visi nauji statiniai turės beveik nenaudoti energijos. Vietos valdžios institucijos šiuos kriterijus privalės atitikti dar anksčiau – 2018 metais, o tarpinių rezultatų vertinimas numatytas jau kitąmet. Tai nustato 2010 metų gegužės 19 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl energinio pastatų naudingumo.
„Akivaizdu, kad siekiant įvykdyti šiuos reikalavimus itin svarbus vaidmuo tenka inžineriniams pastatų sprendimams. Tad statybų projektų užsakovai jau dabar privalo itin atsakingai planuoti, kokia turi būti pastato automatinio valdymo sistema, elektros tiekimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo bei kitos intelektinės inžinerinės sistemos. Ir ne vien iš geros valios ar šiuolaikinio požiūrio, bet tam, kad atitiktų naujuosius europinius reikalavimus“, – komentavo J. Jablonskis.
Bendrovės „Fima“ ekspertas atkreipė dėmesį, kad Lietuva, kaip ir kitos ES narės, artimiausioje ateityje privalės turėti pastatų šildymo ir oro kondicionavimo sistemų reguliarios kontrolės sistemą. „Tai žinantis užsakovas jau dabar turėtų suprasti, kad šiandien pastate neįdiegus reikiamo mechanizmo, po metų ar dvejų jį vis tiek reikės įrengti. Tik tuomet tai kainuos kur kas brangiau, be to, daugiau grėsmių kils ir įrenginių kokybei. Panašiai turėtų būti ir su priešgaisrinėmis sistemomis, įvairiomis kitomis žmonių saugumą užtikrinančiomis technologijomis“, – vardijo J. Jablonskis.
