• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Sprendimas įsigyti būstą – tik gerai apgalvojus

2016 rugsėjo 29 d.

Nekilnojamojo turto rinkos specialistai sutaria: būsto rinkos pagyvėjimą šalyje lėmė sparčiai didėjančios gyventojų pajamos ir ypač žemos palūkanų normos. Vis dėlto gyventojai įspėjami itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam nėra būtinybės, nes skolinantis prisiimama didelė ir ilgalaikė skolos našta.

„Palūkanoms pasiekus rekordines žemumas, dalis gyventojų būstus vertina kaip gerą investiciją ir įsigiję juos išnuomoja. Kiti, nuomos kainoms pakilus, o paskolų įmokoms sumažėjus, nusprendžia ne nuomotis, o įsigyti būstą. Tačiau kiekvienu tokiu atveju būtina atsakingai įvertinti savo finansinę padėtį, nepamiršti galimų būsto rinkos posūkių, kurie gali reikšmingai apsunkinti paskolos grąžinimą ar nepateisinti investavimo lūkesčių. Tai ypač taikytina tiems gyventojams, kurie perka būstą nuomai, naudodami ne nuosavas, o skolintas lėšas“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Lietuvos banko atstovas pažymi, kad, nors šiuo metu šalies ekonominės perspektyvos yra geros, atlyginimai kelerius metus kilo sparčiau nei būsto kainos, vis dėlto ekonomikai būdingi verslo ciklai, gyventojų pajamos gali reikšmingai sumažėti: tiek darbo užmokesčiui, tiek nekilnojamojo turto (NT) kainoms galėtų smogti, pavyzdžiui, reikšmingas išorinis geopolitinis ar ekonominis šokas, toks kaip NT kainų korekcija Skandinavijoje.

„Taip, rinkos „apsukos“ yra aukštos, bet kalbėti apie jau išsipūtusį NT burbulą nėra pagrindo dėl kelių svarbių priežasčių. Pirmiausia, būsto pasiūla yra pakankama. Antra, būstų statyba šiuo metu gali daug greičiau sureaguoti į padidėjusią paklausą, todėl nėra baimių, kad norimo būsto greitai neliks. Statyboms pradėti reikia mažiau dokumentų, statybų leidimai išduodami greičiau. Visa tai riboja spartesnį kainų augimą“, – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.

Būsto kreditas

Lietuvos banko atlikta rinkos dalyvių apklausa rodo, kad lūkesčiai dėl kainų augimo yra nuosaikūs. NT rinkos dalyviai tikisi, kad būsto kainos Vilniuje per ateinančius metus kils iki 5 proc. Kita vertus, naujausios NT rinkos dalyvių apklausos duomenimis, nemaža dalis respondentų mano, kad norinčiųjų įsigyti būstą, pavyzdžiui, Vilniuje, sumažės.

Sostinės rinka – svarbi ir didžiausia šalies NT rinkos dalis, joje ir tendencijos ryškesnės. Prie šios rinkos aktyvumo prisideda Vilniuje užaugusi bei iš kitų miestų į sostinę atvykusi jaunų žmonių karta. „25–35 metų žmonių būsto poreikis yra didesnis: daugelis jų darbo rinkoje įsitvirtino augant ekonomikai ir sparčiai didėjant pajamoms. Nors šiuo metu Vilniuje demografinė situacija NT rinkai yra palanki, vidutiniu laikotarpiu ji gali kelti vis daugiau iššūkių, nes pagal prognozes trisdešimtmečių dalis mažės“, – teigia S. Krėpšta.

Lietuvos bankas atidžiai stebi būsto rinką ir prireikus imtųsi papildomų finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių.

„Galime keisti Atsakingojo skolinimo nuostatuose nustatytą pradinio įnašo reikalavimą, paskolų vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykį. Galime taikyti anticiklinį kapitalo rezervą, t. y. reikalauti iš bankų daugiau nuosavų lėšų, jeigu skolinimas taptų perteklinis. Šios ir kitos mūsų turimos priemonės padėtų stabdyti galimą būsto rinkos perkaitimą“, – neabejoja T. Garbaravičius.

Kadangi šiuo metu disbalansų skolinimosi rinkoje nėra, taip pat, nepaisant tam tikrų „karštumo“ ženklų Vilniuje, nėra pakankamo pagrindo susirūpinti dėl NT kainų lygio, šiandien Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą dėl 0 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normos nustatymo.

Anticiklinis kapitalo rezervas yra makroprudencinės politikos priemonė, Lietuvos banko pradėta taikyti 2015 metų viduryje. Tada nustatyta 0 procentų norma iki šiol nebuvo pakeista, tačiau situacija vertinama kas ketvirtį, ir, jeigu būtų nustatyta netvarios kreditavimo ar NT rinkos raidos požymių, anticiklinio kapitalo rezervo norma būtų didinama.

Lietuvos banko inf.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad