Sprendimas dėl Lukiškių aikštės – kompromisinis?

2013 liepos 17 d.

Vargu ar Lukiškių aikštės tvarkymo darbų bus imtasi kitąmet, bet tikėtina, kad 2015 metais aikštės atnaujinimo darbai bus pradėti. Taip teigia architektas Rolandas Palekas, kurio studijos paruoštas architektūrinis projektas „Ramybė“ laimėjo Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursą.

Pirmadienį buvo paskelbti Lietuvos laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje idėjos projektų konkurso laureatai. Paaiškėjo, kad aikštę puoš autorių kolektyvo – Vidmanto Gylikio, Vytenio Hansellio ir Ramunės Švedaitės projektas „Tautos dvasia“, vaizduojantis sielos nerimą – iš narvo ištrūkstantį paukštį.

Konkurso komisijos pirmininko R. Paleko teigimu, šis paminklas buvo pasirinktas ir todėl, kad yra pozityvus. „Jis neskleidžia perdėto liūdesio nuotaikų“, – teigia R. Palekas.

Architekto Mindaugo Pakalnio nuomone, komisijos sprendimas dėl paminklo ir atnaujintos Lukiškių aikštės vaizdo yra kompromisinis. „Vieniems tai turėjo būti pompastiška aikštė, vien tik simbolių ir ženklų rinkinys, kiti troško gyvos aikštės, treti norėjo rekreacinės erdvės miesto centre. Man atrodo, kad pasirinktas sprendimas […] atspindi šių trijų požiūrių kompromisą“, – sako architektas.

Tačiau miesto antropologė Jekaterina Lavrinec apgailestauja, kad sprendžiant, kaip atrodys aikštė, į miesto gyventojų balsą įsiklausyta nebuvo.

„Kai vyko paminklo konkursas (antras Lukiškių aikštės reorganizacijos konkurso etapas), [jis] patraukė mūsų dėmesį ir leido pagalvoti apie tam tikras kūrybines protesto formas, į kurias mes įtraukėme miestiečius, faktas, kad miestiečiai nuo pat pradžių buvo išmesti iš viešų diskusijų apie galimas Lukiškių aikštės vizijas“, – tvirtina ji.

– Pone Palekai, koks tai sumanymas, kokia yra autorių idėja? Gal galite nupasakoti, kaip atrodo „Tautos dvasios“ paukštis?

R. Palekas: Tikrai nemažai publikacijų paskelbta internete, yra nuotraukos. Turbūt nepavyktų žodžiais nupasakoti meno kūrinio. Taigi nesiimčiau nupasakoti jo išraiškos, veikiau būčiau linkęs pakomentuoti.

– Interneto svetainėje matome nuotraukas. Galima sakyti, tas paukštis – labai smailus, kūdas, aukštas. Vos galima atpažinti, kad tai apskritai paukštis. Jis skrenda ne horizontaliai, o vertikaliai. Vienas jo sparnas tarsi liečia žemę. Kokio jis aukščio?

R. Palekas: Jis pakankamai aukštas, dabar tikslaus aukščio nepasakysiu. Bet jei jau taip spaudžiate pakomentuoti išraišką, paminėsiu, kad ekspertai šitą darbą pasirinko kaip labiausiai „subalansuotą“. Ir čia ne tik pats įvaizdis, simbolis. Galbūt vieni matys paukštį, kiti – ir kitus dalykus. Jis pakankamai „talpus“.
Taip pat svarbus jo santykis su aikštės erdve, Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, jos bokštais. Svarbus ir dydis, išraiška, sprendimas, kaip jis jungiamas su aikšte ir kaip atspindi praeities dalykus. Visa tai lėmė, kad iš penkių atrinktų darbų šis ekspertams pasirodė pats tinkamiausias.

– Iš kokios medžiagos paukštis?

R. Palekas: Medžiaga – nerūdijantis plienas.

– Jis bus sidabrinis?

R. Palekas:  Taip. Autoriai dar mini anglies pluošto metalizuotą medžiagą.Ši medžiaga yra ilgaamžė ir atitinka projekto svarbą, nes darbas turėtų stovėtų daugelį metų.Minėta medžiaga labai gerai atspindi šviesą.Kadangi paukštis bus matomas ir tamsiu paros metu, apšvietimas labai svarbus.

– Kaip sidabro spalvos paukštis atrodys visoje aikštėje, kur jis bus įkomponuotas?

R.Palekas: Konkurso sumanyme ir sąlygose buvo numatyta, kad darbas bus įkomponuotas į projekto „Ramybė“ sprendinius, t. y. mūsų studijos ruošti sprendiniai. Esame numatę išsaugoti (net sustiprinti) žalią liepų žiedą šiek tiek sumažinant vidinę aikštės erdvę. Turiu pabrėžti, kad labai svarbi šios aikštės rekreacinė funkcija, tad ji bus skirta kasdieniams poreikiams. Bus išsaugotos žaliosios vejos salos (tik šiek tiek performuotos), bus suoliukai, kiti atributai. Viso labo tik trečdalis aikštės būtų skirta renginiams ir valstybinėms ceremonijoms, du trečdaliai – miestiečių rekreacijai.

– Konkursą laimėjo būtent Jūsų vadovaujamas studijos projektas. Ar teisingai supratome, kad visiškai dera ir paminklas, ir tai, kas numatyta pačioje aikštėje?

R. Palekas: Žinoma, kiekvienas darbas, kiekvienas projektas yra ėjimas tobulumo link. Dirbant toliau, reikėtų ieškoti optimaliausių sprendimų, detalių. Tačiau taip, šis darbas turi daug potencijos tapti ženklu, priimtinu daugeliui skirtingų žmonių.

    Komentarai