Sostinės planuose – ne tik tramvajus

2013 liepos 13 d.

Kiekvienąkart, kai iš Vilniaus savivaldybės dangoraižio pakartojamas pažadas iki 2016 metų sostinėje paleisti pirmąją tramvajaus liniją, Lietuva grįžta prie diskusijų. Ginčus dėl to, ar tramvajus išvis reikalingas Vilniui, papildo svarstymai, kaip jį įsprausti į transportu ir taip užkimštas gatves.

Kalvarijų gatvė – viešajam transportui

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys tvirtino, kad tramvajus jau įtrauktas. Tiesa, numatytoje jo trasoje nuo Stoties iki Santariškių kol kas bandoma spręsti tik Kalvarijų gatvės problemą. Sostinės meras Artūras Zuokas, atsakydamas į pastabas dėl tramvajaus, kuris dar labiau komplikuotų judėjimą Kalvarijų gatve, įprastai aiškina, kad dėl vietos stokos būtų galima rinktis vienbėgį ar išvis bebėgį tramvajų. Pasak A. Blotnio, galimas ir geresnis sprendimas – automobilių eismą perkrausčius į paralelinę Kernavės gatvę, Kalvarijų gatvė galėtų būti palikta viešajam įvairių rūšių transportui, taip pat tramvajui, ir pėstiesiems.

Miesto plėtros departamentas drauge su savivaldybės įmone „Vilniaus planas“ parengė projektinius siūlymus pertvarkyti Šnipiškių gatvių tinklą tarp Žalgirio ir Neries upės, tarp Kalvarijų ir Geležinio Vilko gatvių, numatyta tvarkyti Kernavės, Linkmenų, Lvovo, Krokuvos,
S. Fino, Daugėliškio ir kt. gatves. Kalvarijų gatvės nuspręsta neplatinti. Atvirkščiai – priimtas sprendimas išsaugoti senąją jos trasą ir palikti tam tikrus jos ženklus – istorinius pastatus.

„Su kultūros paveldo specialistais iš Kultūros paveldo departamento šiuo metu tariamės, kuriuos pastatus palikti. Planuojame, kad tokie pastatai liks kaip mūrinis buvusios gaisrinės pastatas. Su „Vilniaus planu“ manome, kad už istorinių pastatų atsirastų paralelinė pėsčiųjų gatvelė, o toliau jau būtų pradėtas naujas užstatymas. Ir senieji namai taptų salelėmis labai plačioje Kalvarijų gatvėje, aplink kurias galėtų judėti žmonių srautas – taip atsirastų dar viena viešoji erdvė“, – pasakojo sostinės vyriausiasis architektas.

Tvarkys Šnipiškių gatves

Pastangos rasti vietos tramvajui, regis, padės išjudinti 50 metų vangiai vykstančią Šnipiškių rajono plėtrą. Pasak Šnipiškėse augusio A. Blotnio, poreikis pertvarkyti šį rajoną buvo jaučiamas dar sovietiniais laikais. Buvo projektuojamas Žalgirio rajonas, kuris turėjo apimti teritoriją nuo senosios Ukmergės gatvės iki dabartinės Žalgirio gatvės, architektė Aida Lėckienė 8-ajame dešimtmetyje buvo parengusi ir eksperimentinius daugiabučių namų projektus. Bet daugiabutis iškilo tik vienas ir ne Šnipiškėse, o M. K. Čiurlionio gatvėje. Šnipiškių atnaujinimo iniciatoriams, komentavo A. Blotnys, nepavyko išspręsti medinių lūšnelių gyventojų aprūpinimo gyvenamuoju plotu klausimo – ten būdavo priregistruota daugybė gyventojų.

Šiandien Vilniaus vyriausiasis architektas mato vienintelį būdą išjudinti Šnipiškių atgimimą – miestas su investuotojų pagalba turi sutvarkyti rajono gatvių tinklą.„Pradėti reikia ne nuo kvartalų vidaus. Pirmiausia čia turi atsirasti gera danga, šaligatvių, aikščių sistemų, skverų, savitas mažosios architektūros stilius. Reikia ne tik sutvarkytų gatvių, bet ir erdvių bendruomenės susibūrimams – planuojama viskas, kas patrauklu pėstiesiems, – sakė A. Blotnys. – Norime, kad ir Lvovo, ir Krokuvos gatvės nebūtų skirtos tik nugariniams aukštybinių pastatų fasadams aptarnauti. Čia irgi turi jaustis erdvių pulsavimas. Automobilių vairuotojai šioje vietoje ras tik trumpalaikio sustojimo vietų prie tam tikrų pastatų.“

Į naują prekybos centrą – nauju keliu

Artimiausias naujo kelio atidarymas Vilniuje – liepos 1-ąją. Tądien planuojama atiduoti naudoti kelio jungtį nuo Žirnių gatvės iki baigiamo įrengti prekybos centro IKEA. Kiek vėliau bus atidaryta ir labai laukiama kita kelio dalis – jungtis su oro uostu, tikėtina, padėsianti išvengti atvejų, kai užsikimšus Dariaus ir Girėno gatvei keleiviams su lagaminais tenka bėgti į oro uostą.

„Įgyvendinant šį projektą eilinį kartą užkliūta su viešaisiais pirkimais, prarasta pusė metų, bet dabar, girdėjau, islandai, kurie turi IKEA projektavimo ir statybos franšizę, sako, kad taip greitai ir organizuotai vykstančių darbų kaip kelio ir viaduko statyba nėra matę, – šypsojosi A. Blotnys. – Visi privažiavimai prie prekybos centro, automobilių stovėjimo aikštelė bus baigti laiku, viaduko atidarymas bus nukeltas maždaug mėnesiui. Turėsime per itin trumpą laiką pastatytą jungtį tarp oro uosto ir vienos centrinių miesto magistralių – Pietinio aplinkkelio.“

Miesto vyriausiasis architektas pabrėžė, kad naujoji kelių ir automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūra svarbi ne tik baldų prekybos centrui, oro uostui ir miesto kapinėms – numatyta, kad šis rajonas bus vienas daugelio Vilniaus centrų.

    Komentarai