• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Skirtingoms konstrukcijoms – skirtingi ypatumai

2016 liepos 3 d.
SA archyvo nuotr.
SA archyvo nuotr.

Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie šilumos taupymą ir energiškai efektyvius namus, statybinių medžiagų pardavėjai suskubo vardyti parduodamų produktų privalumus ir tinkamumą statyti taupius pastatus. Būta netgi „kosminių“ technologijų, kurios, tikindavo jų pardavėjai, šilumą išsaugos bet kokiame name, ir tam užtenka vos plono esą stebuklingų dažų sluoksnio. Energiškai efektyvių namų projektuotojus tokie pasakojimai mažų mažiausiai prajuokina – tam, kad pastatas atitiktų energiškai efektyviems namams keliamus reikalavimus, turi būti priimami tinkami projektiniai sprendimai.

Kokius aspektus reikėtų įvertinti norint statytis energiškai efektyvius pastatus? Skirtingoms konstrukcijos teikiami skirtingi patarimai.

Mūriniai namai. Energiniam pastato balansui didelę reikšmę turi konstrukcijų masė. Mūriniai namai, kaip ir gelžbetonio, yra didelės masės, todėl jų konstrukcijos kaupia ir ilgiau išlaiko šilumą. Dažniausiai namai mūrijami iš blokelių, kurie yra labai skirtingi. Iš vienų blokelių sumūrytas sienas reikia termoizoliuoti labiau, iš kitų – mažiau. Sprendimai energiniam efektyvumui pasiekti naudojant skirtingus blokelius yra įvairūs. Reikia išsinagrinėti fizines blokelių ypatybes, kaip siūlės užsipildys, koks bus sandarumas. Vien termoizoliacinių ypatybių neužtenka, turi būti kompleksiškumas. Pasyviųjų namų projektuotojai privengia keraminių blokelių, nes jie yra kiaurymėtieji. Norint užtikrinti namų, sumūrytų iš keraminių blokelių, sandarumą, reikia parinkti sudėtingesnius sprendimus. O tai gali papildomai kainuoti.

Karkasiniai namai. Šio tipo namai pasižymi tuo, kad labai greitai prišyla, tačiau greitai ir atvėsta, nes juose visa šiluma laikosi ore, nėra didelės masės konstrukcijų. Tokie pastatai nepasižymi šilumos inertiškumu. Tačiau, pavyzdžiui, skandinavai energiškai efektyvius namus pirmiausia statėsi karkasinius, tokia statyba pas juos gerai išplėtota. Vienas pagrindinių dalykų statant energiškai efektyvius namus – sandarumas. Karkasiniuose namuose pasiekti gerą sandarumo lygį yra kiek sudėtingiau, nes juose yra daug vadinamųjų konstrukcinių siūlių. Reikia labai gerai izoliuoti sujungimus, kampus.

Statant karkasinius namus stengiamasi įterpti kokią nors masyvią konstrukciją, pavyzdžiui, išlieti betonines grindis ar sumūryti iš plytų pertvarą. Tai daroma norint subalansuoti vidinį klimatą.

Rąstiniai namai. Medžio rąstai – šilta medžiaga, tačiau norint turėti energiškai efektyvų namą jų vienų neužtenka, reikia papildomos termoizoliacijos. Tuomet jau tenka užduoti filosofinį klausimą: kas yra natūralus ir ekologiškas namas? Jeigu rąstinis namas siekiant ekologiškumo neturės priverstinės ventiliacijos, vėdinsis pro sienas, tai nebus energiškai efektyvus, sandarus.

Kai norima sandaraus rąstinio namo, pasirenkami kitokie sprendimai: naudojami klijuoti rąstai, viduje paklojamas termoizoliacijos sluoksnis ir pan. Iš išorės toks namas atrodys kaip natūralių rąstų, tačiau iš tikrųjų toks nebus. Todėl statantis rąstinį namą reikia įvertinti siekius – ar norima tikrojo natūralumo, ar energiškai efektyvesnio būsto.

Moliniai namai. Molinių namų sienos įprastai būna storos, tad ir jų masė didelė. Vadinasi, konstrukcijos gali kaupti ir ilgiau išlaikyti šilumą. Staigiai pasikeitus temperatūrai išorėje ar namą gerai išvėdinus, patalpose vis tiek bus šilta, nes konstrukcijos bus įšilusios ir akumuliuos sukauptą energiją.

Statant molinius namus lengviau užtikrinti sandarumą, nes sienose nėra daug sujungimų, konstrukcinių siūlių. Jeigu technologiškai viskas gerai padaroma, tokie namai gali pasižymėti energiniu efektyvumu. Statantis tokius namus įprastai išliejamos ir masyvios grindys, pastatoma krosnis – visa tai stambios konstrukcijos, padedančios kaupti ir akumuliuoti šilumą.

Šiaudiniai namai. Šiaudiniai namai irgi yra lengvų konstrukcijų, tad jos neturi ypatybės kaupti šilumą ir ją ilgai išlaikyti. Tačiau šiaudai yra šilta medžiaga, ir jos papildomai termoizoliuoti nereikia. Vis dėlto privalu atkreipti dėmesį, kad norint gauti gerą šiluminę varžą šiaudinių namų sienos storis turi siekti pusę metro, kaip kad, pavyzdžiui, mūro sienos su termoizoliacijos sluoksniu. Visi sprendimai veda energiškai efektyvaus namo link, tik reikia rasti tinkamą kelią. Šiaudinis namas galėtų būti vienas jų.

Pagrindinis energinio efektyvumo tikslas – būste žmogus turi jaustis patogiai. Jeigu šiaudinės konstrukcijos suteikia komfortą, vadinasi, einama teisinga linkme. Žinoma, nereikia pamiršti, kad tokio būsto eksploatacija neturėtų būti brangi, kitaip nebus jaučiamas komfortas mokant didžiules sąskaitas už šildymą.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad